Praėjusią savaitę Anykščių teisėjos Vaidos Dirgėlienės nutartis uždarame posėdyje narplioti darbdavio ir darbuotojo tarnybinius santykius sukėlė tikrą audrą. Portalo www.anyksta.lt publikacija „Anykščių teisėja: apie blogą mokytoją bendruomenė neturi teisės žinoti“ buvo tarp skaitomiausių savaitės publikacijų. Pasirodo, buvusios Kavarsko vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Marijos Vaškevičienės ydos, įtakojančios ugdymo procesą, gali būti priskirtos privataus gyvenimo sričiai ir saugomos po devyniais užraktais.
Praėjusią savaitę Anykščių teisėjos Vaidos Dirgėlienės nutartis uždarame posėdyje narplioti darbdavio ir darbuotojo tarnybinius santykius sukėlė tikrą audrą. Portalo www.anyksta.lt publikacija „Anykščių teisėja: apie blogą mokytoją bendruomenė neturi teisės žinoti” buvo tarp skaitomiausių savaitės publikacijų. Pasirodo, buvusios Kavarsko vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Marijos Vaškevičienės ydos, įtakojančios ugdymo procesą, gali būti priskirtos privataus gyvenimo sričiai ir saugomos po devyniais užraktais. Kavarsko vidurinės mokyklos direktorės Genės Leitienės lūkesčių nepateisinusios mokytojos tariamą privatumą gali savo nutartimi saugoti tik pakankamos darbo patirties neturintis teisėjas (V. Dirgėlienė teisėjos mantiją užsivilko tik 2009 metų balandį). Tuo tarpu šiuolaikinėmis moderniomis komunikavimo priemonėmis konfliktas tarp mokytojos ir direktorės tampa vieša paslaptimi, nes interneto vartotojai nevaržomai gali išreikšti savo nuomonę. Vienas internautas tiesiai šviesiai klausia: „Nuo kada vagiliavimas ir alkoholizmas yra asmeninės savybės? „ Kitas portalo skaitytojas dar labiau sukonkretina: „kad mokytoja „pachmielna” pamokas vesdavo, tai jau daug ką sako…Bet ėjo kalbos, kad nevengdavo ir svetimas rankines patikrint, pedagogų tarpe tikrai žinomas „kadras”. M. Vaškevičienės „pažįstama” prašo Dievo apsaugoti „nuo karo, maro ir tokių mokytojų… „Ji, dar nespėjus pamokų baigti, velnio lašiukus pirkdavo, ir kodėl čia visuomenei negalima žinoti apie tokios mokytojos darbą?”, – retoriškai klausia „pažįstama”. „Iš Kavarsko” konstatavo, kad „šioje istorijoje svarbiausias asmuo – mokinys, o mokytoja Marija V. negeba organizuoti ugdymo proceso. Tai jokia paslaptis nei kolegoms, nei Kavarsko bendruomenei”. O „griežtoji” reziumuoja: „Tiesiog M. Vaškevičienė nepateisino mokytojo vardo… Ko ji dar ieško, tai visai nesuprantama”. Ar visi šitie komentarai atitinka tikrovę, sunku spręsti, nes tikrųjų mokytojos M. Vaškevičienės atleidimo iš darbo priežasčių visuomenė nesužinos teisėjos V. Dirgėlienės dėka. Teisėja eksmokytojai padarė meškos paslaugą.Tiesa, ne be besibylinėjančių pusių ir jų advokatų pastangų.
Priimdama nutartį užslaptinti mokytojos M. Vaškevičienės ydas, teisėja V. Dirgėlienė pasielgė netoliariagiškai. Nes viešasis interesas šioje byloje daug svarbesnis už privatų. Juolab, kad mokytojui keliami ne tik aukšti kompetencijos, dalykiniai reikalavimai, bet ir individualūs moraliniai, taigi, ne mažiau svarbios ir jo asmeninės savybės.. Mokytojas,kaip ir teisėjas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, jam moralinių reikalavimų kartelė iškelta labai aukštai, nelyginant su reikalavimais komunalinio ūkio darbuotojui. Todėl kokias gyvenimo tiesas gali perduoti mokiniui girtaujantis ar vagiliaujantis pedagogas? Ar toks žmogus sugebės išugdyti dorą visuomenės pilietį? Ir kodėl šiuo atveju teisėja užkerta kelią mokiniams ar jų tėvams sužinoti visą tiesą apie savo mokytoją ir reikalui esant pasirinkti kitą pedagogą?
Anykščių advokatai džiaugiasi suradę teisėjos V. Dirgėlienės „achilo kulną” ir vis dažniau naudojasi teise prašyti bylas vesti uždaruose teismo posėdžiuose.. Dėl to labiausiai turėtų džiūgauti prieštaringos reputacijos advokatas Darius Karvelis, kuris, būdamas dar Anykščių policijos komisariato tardytoju, iš nusikalstamų struktūrų išsipirko pavogtą savo automobilį. Kaip gi po to nekovosi, kad ir jo ginami asmenys būtų pažymėti privataus gyvenimo apsaugos slaptumo antspaudu ar kitokia formuluote, leidžiančia neišviešinti nusikaltėlių juodų darbelių. Teisėja V. Dirgėlienė nuo visuomenės dėmesio slėpė ir jaunąjį A. Baranausko vidurinės mokyklos teroristą Evaldą Pavarinį, kuris telefonu grasino „užversti” į devintą dešimtį įkopusią savo kaimynę bei jos sūnų – neviešo teismo posėdžio pageidavo tuomet dar nepilnamečio interesus siekiantis apsaugoti advokatas D. Karvelis. Tačiau rajono prokuratūra pasirodė daug skaidresnė negu Anykščių teismas, ir istoriją apie E. Pavarinio „teroristinius išpuolius” paviešino, išplatindama pranešimą spaudai, nors bylos detalių atskleidimui teisėja V. Dirgėlienė buvo uždėjusi savo „veto”.
Ne be reikalo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra pasisakiusi, kad teismai šalyje yra tartum uždara respublika, juos būtina reformuoti, teisėjų darbą skaidresniu galėtų daryti tik visuomenės atstovų dalyvavimas teismų veikloje…
Reikia manyti, jog abejotinomis nutartimis teisėja V. Dirgėlienė tenkino advokatų prašymus bylas nagrinėti neviešuose teismo posėdžiuose dėl savo nepatyrimo. Šitaip niekada nesielgia Anykščių teismo pirmininkė Zita Gavėnienė, kuri darbo ginčų bylas nagrinėja viešuose posėdžiuose, nors ir slaptumo prašo kai kurios besibylinėjančios šalys. Teisėjai Z. Gavėnienei daug svarbesnis yra viešasis interesas, o ne abejotinas asmenų privatumas. Be to, teismo pirmininkei ne ką mažiau svarbus ir Anykščių teismo prestižas, kurį, kaip rodo pastarojo meto praktika, jaunoji kolegė teisėja V. Dirgėlienė norom ar nenorom menkina…Vis dėlto aš tikiuosi, kad puikių teorinių žinių turinti teisėja V. Dirgėlienė, nagrinėdama kuo daugiau bylų, sugebės jas pritaikyti praktikoje taip, kad ir viešasis interesas nebūtų pažeistas, ir žmogaus privatumas būtų apsaugotas. Juk kaip portale www.anyksta.lt rašė „kiaula”, „teisėja buvo Civilinio proceso mano dėstytoja, kai studijavau Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje. Gera ir protinga dėstytoja, tikiuosi ir teisėja…”
