Aiškinsis įmonių naudą („Anykšta“, Nr. 8, 2017-01-28)

Pirmojo tiesiogiai išrinkto Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio TUBIO kadencija praktiškai įpusėjo. Apie nuveiktus darbus, planus meras K. Tubis kalbėjosi su „“.

– Jūsų kadencija praktiškai įpusėjo. Kurias savo rinkimų nuostatas jau įgyvendinote, o kurias dar ketinate įgyvendinti?
– Šilumos kainas pavyko sumažinti beveik trečdaliu. Tai ženkliai jaučia ne tik gyventojai, kurie naudoja centralizuotai tiekiamą šilumą, bet ir savivaldybės įstaigos. Jei Anykščiuose šilumos kaina buvo aukščiausia šalyje, tai dabar, 2017 sausio 1 d. duomenimis, iš 50 šilumos tiekėjų pagal šilumos kainą esame 31 vietoje. Šildymui išleidžiama didžiausia komunalinėms paslaugoms tenkanti suma ir šilumos kainos sumažinimas leidžia reikšmingai sutaupyti lėšų.

Pernai šilumos kaina sumažėjo kovo mėnesį, bet vien savivaldybės įstaigos iki šių metų sausio 1 d. per tą laiką sutaupė 120 tūkstančių eurų. Tuos pinigus dabar galime naudoti jau visai kitoms reikmėms.
Tačiau ne tik kainos mažėjimas leido sutaupyti lėšų. Buvo vykdomas šilumos mazgų sutvarkymas mokyklose ir darželiuose. Ne vienoje mokykloje šildymui sutaupėme po 10 tūkstančių eurų, ženkliai sumažėjo išlaidos šilumai Anykščių kultūros centre. O dar ir vykdome renovaciją. Tarp kitko, mes esame ketvirti Lietuvoje pagal renovuotų daugiabučių procentą.
Taupymą tęsime ir šiais metais, buvo numatytas sklypo įsigijimas „Anykščių šilumai“, bet kitas asmuo tą sklypą nupirko brangiau, nei „Anykščių šilumos“ valdyba žmogui siūlė. Bet mes rasim sprendimus.
Mes kalbėjome apie skaidrumą, apie vienodų sąlygų sukūrimą gyventojams ir ūkio subjektams. Pavyzdys, kuris akivaizdžiai parodo rezultatą – pagal buvusią tvarką viena prekybos vietos nuoma prie Lajų tako per mėnesį kainavo 13,5 Eur per mėnesį, tai mes antrą vietą išnuomojome už 415 Eur per mėnesį, trečią – 1010 Eur mėnesiui. Tai – geriausias pavyzdys, kokį rezultatą galima pasiekti, kai vykdomi skaidrūs procesai.
Žadėjau, kad atstovausiu rajonui ir savivaldybei tinkamai. Atstovavimui skyriau labai daug dėmesio. Tarkim, Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų, Kelių programos lėšų naudojimas rajono naudai padidėjo. VIP lėšų 2015 metais rajone buvo panaudota 289,6 tūkst. Eur, 2016 metais valstybės lėšų panaudota 757,6 tūkst. Eur.
Vadovų atranka. Ji buvo daroma komisijoje skaidriai ir nežiūrint į jokias partines ar kitokias priklausomybes. Atranka buvo vykdoma pagal profesinius gebėjimus.
Dar labai svarbus dalykas, kad žmonių, kurie kreipdavosi į merą ar administraciją, visada prašiau ir reikalavau, kad jų reikalus spręstų iš karto. Jei žmogus ateina pas merą į priėmimą, išklausau, jei matau, kad galima spręsti iš karto, ateina to skyriaus, kuris kuruoja klausimą, vadovas ir klausiu, ar galima ir kaip galima išspręsti klausimą. Net patį pareiškimą parašyti reikia mokėti, nes žmogus ne visada gali. Daugeliu atveju tie klausimai nebuvo sprendžiami metų metais ir buvo įsisenėję. Daug tokių įsisenėjusių klausimų išspręsti pavyko. Pavyzdžiui, pavyko išspręsti privažiavimo kelio iki Daumantų atodangos problemą, pavyko susitarti su žemių sklypų savininkais, kurie to kelio neleisdavo daryti. Mes labai greitai radom bendrą kalbą ir nereikėjo jokių savivaldybės įsipareigojimų. Dabar kelias jau projektuojamas.
Pernai metais verslui remti skyrėme trigubai daugiau lėšų. Remti verslą (pavyzdžiui, rėmėme privažiavimo kelių tiesimą su daliniu finansavimu) yra būtinybė, tai būtina daryti.
– Ar rinkimų programos įgyvendinimui turės reikšmės tai, kad į opoziciją pasitraukė liberalai, su kurių palaikymu ėjote į rinkimus?
– Po koalicijos sutarties pasirašymo, kai atsirado trys papildomi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, greitu metu mes turėtume turėti likusios kadencijos dalies veiklos programą. Turime suderinti ir naujos atsiradusios dalies interesus.
– Kaip keitėsi Anykščių rajono savivaldybės skola per šiuos dvejus Jūsų valdymo metus? Kokia ji yra dabar?
– 2015 m. sausio 1 d. paskolos buvo 2,928 mln. Eur, 2016 metų sausio 1 d. skola buvo 3,155 mln. Eur, o 2017 m. liko ta pati suma. Pernai gruodžio mėnesį mes perskolinom (refinansavom) skolą. Jei anksčiau palūkanos buvo 3,5 procento, dabar – 0,95 procento. Gavom geriausias sąlygas, kokias tik įmanoma, todėl visą skolą sudėjom į vieną ir perskolinom. Taip kasmet sutaupom 15 tūkstančių eurų palūkanų. Šiemet turėsim grąžinti vieną dešimtadalį paskolos. Tačiau šiemet jau bus nemažai ES finansuojamų projektų, tai gali reikti prie jų prisidėti ir tam skolintis.
2014 m. biudžetas buvo 21,912 mln. Eur, 2015 m. – 26,894 mln. Eur, 2016 m. – 24,543 mln. Eur. Reikalas toks, kad 2015 m. mes refinansavome skolą ir tie pinigai prisiskaičiavo prie biudžeto.
2015 m. „Anykščių šiluma“ pradėjo grąžinti paskolą, kuri buvo paimta 1999 m. Tik 2015 m. ji imta grąžinti. 2016 m. sausio 1 d. skola buvo 4,066 mln. Šių metų sausio 1 d. skola – 3,64 mln. Ir šiemet toliau grąžinsim paskolą pagal įsipareigojimus kas ketvirtį po 96 tūkstančius eurų. Be to, priminsiu, kad tuo pačiu metu šilumą atpiginome trečdaliu. Daug dėmesio skyrėme įsiskolinusių subjektų skolos išieškojimui, litais jų skola buvo virš 2 milijonų ir „Anykščių šiluma“ neturėjo apyvartinių lėšų. Ledai pajudėjo.
– Medinės pilies statybos visuomenėje priimtos nevienareikšmiškai. Ar nesigailite inicijavęs medinės pilies statybas? (Klausimas buvo užduotas dar iki paskelbiant apie pilies statybos sutarties nutraukimą, – aut.past.)
– Iki mano tapimo meru jau buvo pasirašyta keletas deklaracijų dėl pilies statybų. Pirmoji turbūt dar 1994 m., paskui 2004 m. Trečioji – 2016 m., kuri pasirašyta absoliučios daugumos rajono Tarybos narių, kad pilį reikia atstatyti. Pati suma, tiek nuo biudžeto, tiek nuo visų kitų išlaidų, pilies statybai tikrai nėra didelė.
– Niekada negirdėjau, kiek turėtų kainuoti visos pilies statyba, kiek būtų pilies statymo etapų?
– Pirmas etapas, kuriam duotas leidimas, po pirkimo kainuoja 308 tūkst. Eur. Antruoju etapu turėtų būti statoma visa likusi pilies dalis. Pirmas etapas pagal darbų apimtis yra maždaug trečdalis. Antrajam etapui tektų maždaug du trečdaliai darbų.
– Kainuotų apie milijoną eurų?
– Nėra baisi suma, nes, pavyzdžiui, pernai turistų srautai augo ir nebiudžetinių pajamų turizmo informacijos centras (TIC), muziejai surinko žymiai daugiau. Dabar bilietai yra griežtos atskaitomybės, parduodami skaidriai. TIC surinko pajamų per pusmetį 75 procentais daugiau nei lyginant iki tol.
– Gal taip įvyko dėl Lajų tako generuotų lankytojų srautų?
– Manau, kad tai lėmė keli veiksniai. Juk takas buvo ir 2015 m. pabaigoje, bet tokio padidėjimo nesijautė. Tarp kitko, ir traukinuką galėjome nupirkti Tarybos sprendimu, nes atsirado nebiudžetinių pinigų. Nebiudžetinius pinigus surenka ir muziejai, ir menų centras, ir inkubatorius, net mokyklos. Kalbant apie mokyklas, savivaldybė gavo 103 tūkst. Eur švietimo ir mokslo ministerijos dotaciją, už kurią modernizuota A. Vienuolio progimnazija. Pajamos padidėjo absoliučios daugumos įstaigų.
– Mokyklos? Kokias pajamas gali generuoti mokyklos?
– Pavyzdžiui, J. Biliūno gimnazija turi savo bendrabutį, o savivaldybės Taryba leidžia naudoti bendrabutį vasaros sezono metu žmonių apgyvendinimui.
Įstaigų pajamos ženkliai padidėjo ir dėl vadovų pakeitimo, ir dėl veiklos organizavimo pagerinimo. Kalbant apie veiklos pagerinimus, galiu pasakyti pavyzdį, kiek surinkta vietinių rinkliavų: 2014 m. – 5 tūkst. Eur, 2015 m. – 23,6 tūkst., 2016 m. – 26,9 tūkst. Eur. Tai skaičiai, kurie daug pasako, tai kalbėjimas argumentų kalba.
Laisvosios rinkos institutas vertina, kiek savivaldybės turi nenaudojamo nekilnojamojo turto. 2015 m. turto pardavėme už 10,7 tūkst., o 2016 m. pardavėm už 57,7 tūkst. Eur. Šiuos pinigus galime nukreipti kitur.
– Bet ar nežlugdomas smulkusis verslas, jei taip išaugo pajamos iš prekybos vietų, ar ne per didelis mokestis?
– Jokiu būdu ne, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2014 m. verslo liudijimų išduota 651, 2015 m. 690, tai 2016 m. 744. Norinčių, vadinasi, yra.
– Kada galėsime pamatyti pirmus statinius ant Šeimyniškėlių piliakalnio, kada statiniai pakeis stulpelius?
– Labai konkrečiai pasakyti negaliu. Nebūna didelių darbų be didelių iššūkių. Reikia atsižvelgti, kad tai kultūros paveldas, kad yra specifiniai projektavimo reikalavimai, yra ir rangovo ypatumai. Jei anksčiau labai drąsiai sakiau, kad jau šių metų pabaigoje pilis turėtų stovėti, tai pernai atsiradę trikdžiai galbūt pavėlins. Manau, kad pirmas etapas turėtų būti baigtas per mūsų kadenciją.
– Eidami į rinkimus kalbėjote apie kelių priežiūrą. Kaip Jūs pats vertinate savivaldybei priklausančių kelių priežiūrą? Ar esate patenkintas Anykščių kelininkų prižiūrimais keliais?
– Anykščių kelių tarnyba, kaip regiono padalinys, gauna lėšų tiek, kiek jiems paskiria. Mes, kaip savivaldybė, jų gaunam ženkliai daugiau. Savivaldybei 2016 m. skirta 1,723 mln. Eur kelių priežiūros ir plėtros lėšų. Tai ženkliai daugiau.
Mano prašymu kelių tyrimo institutas ištyrė, kaip naudojami mūsų keliai. Buvo atliktas tyrimas, kiek važiuoja automobilių. Susisiekimo ministerijai įrodžiau, kad mums kelių fondui reikia daugiau pinigų. Mes pagal asfaltuotų kelių ilgį ir kelių tankį Lietuvoje esame 34 vietoje, pagal biudžeto lėšų skaičių – 2015 m. buvom 10 vietoje. 2016 m. turbūt buvom dar aukščiau. Kai skiriama daugiau, galim labiau išvystyti rajoną. Sutvarkėme ir tvarkome daug gatvių, tvarkome apšvietimą.
– Sakykite, kodėl pertvarkytos gatvės tampa siauresnėmis?
– Yra tokie reikalavimai. Specialiai rašiau Automobilių kelių direkcijai prašymus, kad nesiaurintų, kreipiausi ir į Susisiekimo ministeriją, bet gavau atsakymą, kad dabar tokie standartai. Kai siaurėja kelio plotis, jų manymu, didėja eismo saugumas.
– Per Jūsų valdymo laikotarpį pasikeitė itin daug savivaldybės administracijos ir savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų, turbūt daugiau, nei per visą 21 amžių. Ar kaita pasiteisino?
– Sakyčiau, kad visi vadovai, kurie laimėjo atrankas, pateisino savo atsiradimą. Imant, pavyzdžiui, kūno kultūros ir sporto centrą, mokyklų vadovus, asmeniškai aš nemanau, kad buvo nors vienu atveju suklysta dėl vadovų pasirinkimo. Atsinaujino veikla ir, tarkim, to paties TIC veikla pasikeitė kaip diena ir naktis. Žinoma, visą veiklą matysime, kai gausime metinius rezultatus. Esu patenkintas gamybinių įstaigų veikla. Tiek komunalinio ūkio vadovas persiorientavo, žino reikalavimus (mes reikalavimus išsakome konkrečius, jokių užgaidų), tiek šilumos tinklų vadovybė tikrai padarė išvadas ir džiaugiuosi tuo, kas vyksta. Mūsų 2016 m. nupirktas biokuras buvo net pigesnis nei šalia esančios Utenos, kurioje šiluma yra pigiausia šalyje. Progreso veikloje nematyti neįmanoma.
– Savivaldybės kadrų kaita beveik nepalietė seniūnijų vadovų. Esate patenkintas seniūnijų darbu?
– Kai kurias veiklas dar reikia organizuoti, pasikeitimas seniūnų veikloje gal dar ir nėra pakankamas, bet jau ženklus.
– Seniūnų sueigos, rajono kultūros tarybos posėdžiai pasidarė uždari. Kodėl jie uždari, ar posėdžiuose svarstomos paslaptys, apie kurias visuomenė neturėtų žinoti?
– Nevadovauju Kultūros tarybai, negaliu kaip meras įsikišti ir pasakyti, kad posėdžius rengtų atvirus. Žinau jų argumentus, suprantu ir juos priimu. Jei svarstomi projektai, jie aptarinėjami, negali Kultūros tarybos nariai jaustis laisvai, kai juos stebi. Juk ir tų projektų dalyviams būtų nejauku, jei po to viskas būtų aprašoma.
– Bet, kai Kultūros taryba uždarame posėdyje T. Mikeliūnaitės kultūros premiją skiria vienai iš savo narių, gal visuomenė turėtų žinoti kodėl? Juk net neaišku, kas buvo kiti kandidatai, nuopelnai…
– Ne šioje, bet kai kuriose atrankose, vertinimuose man taip pat kyla klaustukų. Ir dabar jų lieka, ar visi subjektai, kurie nagrinėti, įvertinti objektyviai, bet aš apskritai nepasitikėti žmonėmis negaliu.
– Gyventojų Anykščių rajone toliau nesustojančiai mažėja. O kaip yra su įmonėmis? Ar per pastaruosius porą metų darbo vietų rajone padaugėjo?
– Dabar turiu naują patarėją Dominyką Tutkų, kurio viena iš funkcijų bus Anykščių krašto pristatymas, mūsų išskirtinumų reprezentavimas. Tokios užduoties anksčiau nebuvo kam pavesti. Vien merui tuo užsiimti beveik neįmanoma, nors stengiausi daryti.
Skirtingi dalykai – kiek dirba darbuotojų ir kiek yra įmonių. Kai kuriose įmonėse dirba darbuotojai iš kitų rajonų, mums svarbu, kad dirbtų mūsų rajono gyventojai, nes gyventojų pajamų mokestį savivaldybės biudžetui moka asmuo, deklaruotas Anykščių rajone. Jei įmonė dirba čia ir moka mokesčius valstybei, jie moka valstybei, bet kokią naudą gaunam mes tiesiogiai – kitas klausimas. Tiek patarėjui, tiek verslo informacijos centrui bus užduotis išsiaiškinti, kokia nauda yra iš vienos ar kitos įmonės ir vienos ar kitos veiklos rajonui.
2016 m. buvo naujai įsteigta apie 800 nuolatinių darbo vietų. Bet darbo vietų skaičiai nuolat kinta, būna, kad darbo vietų daugėja, būna, jog mažėja.
– Kaip ateityje planuojate pritraukti įmones?
– Numatytos kelios vietos pramonės rajone, kur gali steigtis įmonės. Viena Vokietijos įmonė yra nupirkusi pastatus, jie planuoja naudoti ES verslo skatinimo programas, kad ten vykdytų veiklą.
Naujojoje ligoninėje yra du flangai, vienas jau anksčiau buvo nupirktas įmonės, jau turime patikinimą, kad ten bus finansuojama atitinkama veikla, bankai finansavimą jau pažadėjo. Kitai daliai ieškome investuotojų.
Senoji ligoninė yra savotiška bėda. Esu parašęs raštą ir susitikęs su Kauno apygardos vyriausiuoju prokuroru, kadangi tos įmonės turtas areštuotas (įmonė gali sakyti, kad turtu negali disponuoti, nes jis areštuotas), mes nesikišam į tyrimo eigą, negalim niekaip daryti įtakos, bet prašom, kad tyrimą paspartintų, kad būtų priimtas sprendimas.