Šventę iškilmingai pradėjo šių metų bendruomenių sambūrio šeimininkai ir organizatoriai – svetingieji traupiečiai.
Birželio 30-ą dieną Traupyje vyko Anykščių rajono bendruomenių sambūris „Visi savi 2018“. Tai kasmetinis, vis kitoje vietoje vykstantis renginys, šiemet jame dalyvavo 10 bendruomenių. Traupiečiai žinojo, kad pernai Šlavėnuose laimėta pirma vieta bendruomenių sambūrio metu – didelio būsimo renginio „galvos skausmas“.
Šiltas priėmimas patvirtina
faktą, kad čia visi savi
Didelę bičiulių draugiją šiltai pasitiko Traupio bendruomenės pirmininkė, pedagogė Alytė Obelevičienė. Ant mugei sustatytų stalų jau buvo išdėlioti Budrių bendruomenės pirmininko Valentino Gudėno iškepti riestainiai, o pedagogė, menininkė Stasė Rulevičienė jau išeksponavusi savo tapybos darbus. Tolėliau parduodami Lėno bendruomenės didžiuliai šakočiai, dar už kito stalo su pintais krepšiais matyti vėjo plaikstomi šilkiniai šalikėliai. Ryškiais, dėmesį patraukiančiais šalikėliais prekiavo Anykščių Trečiojo amžiaus universiteto veikliosios narės. Mugėje apsilankė ir rankomis pagamintų gėrybių pirko Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Vietos veiklos grupės vadovas Jurijus Nikitinas. Teko nugirsti, kad renginio svečiai pagyrė budriečių „baronkas“.
Mugei ištuštėjus laikas
paplepėt
Susipažinus su pynėju Virgilijumi Noreika, smalsu įsitikinti, ar tikrai visus savo krepšius jau pardavė. „O taip, visus pardaviau. Turėjau 18 vienetų, nė vieno nebeturiu. Perka žmonės obuoliams, pomidorams susidėti“, – atsako Virgilijus. Man pasidomėjus apie pomėgį pinti, pašnekovas mielai pasakoja: „Mano močiutė, tėtis pynė. Aš, kai mažas buvau, sukiojausi, žiūrinėjau ir susidomėjau. Pirmą kartą pabandžiau pinti prieš kokių 20 metų. Tai buvo bulvinis krepšys. Po to traumą turėjau, iš septinto aukšto buvau iškritęs, bet va šiuo reikalu dar galiu užsiimti. Per stebuklą, bet dar pavyko truputį sveikatėlės atgauti.“ Ryšys bebendraujant ir atviraujant dar labiau užsimezgė, tad Virgilijus papasakojo ir apie medžiagas krepšeliams, ir apie kainas. „Vienkiemyje gyvenu, ten daug karklų auga. Žiemos metu su rogutėm parsitempiu. Jei ką įdomaus per televiziją rodo, pažiūriu, o jei nebeįdomu, tada dirbu. Brangiai neprašau, nuo 5 iki 10 eurų už dirbinį“, – pasakojo gabus rankų darbams pašnekovas.
Kai sportuoja net ir iš
Trečiojo amžiaus universiteto
Bendruomenių sambūrio metu, po visų dešimties bendruomenių prisistatymų, vyko sporto varžybos, linksmosios estafetės. Jas organizavo Traupio pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Arvydas Krikščiūnas. Smagu buvo žiūrėti į besiregistruojančiųjų eilę, į azartą pagavusius bendruomenių aktyvistus. Štai, pavyzdžiui, svarsčių metimas į tolį. Rodos, tik tų, pačių stipriausių, vyrų reikalas, tiesa? Kur tau! Trečiojo amžiaus universiteto moteriškės ir čia neatsiliko – varžėsi, rungtyniavo ir nė viena nesudejavo!
Lyg puiki vienos dienos
vasaros stovykla gamtoje
Po linksmų prisistatymų ir sporto rungtynių į ekskursiją po Traupio botanikos sodą pakvietė jo įkūrėjas Sigutis Obelevičius. Ir tik spėk įsidėmėti vardijamus augalų pavadinimus, spėk uostyti kvepiančius žiedus! Užsitęsusi sausra neabejotinai sumenkino kai kuriuos žiedelius, bet negali nesižavėti matydamas, kiek čia visko suformuota, susodinta, kiek rankų darbo įdėta. Ir, kas įdomiausia, viskuo rūpinasi pats botanikos sodo įkūrėjas. Grožėtis augmenija galima buvo dar ilgai, bet reikėjo grįžti sužinoti, kuri Anykščių rajono bendruomenė bus paskelbta laimėtoja.
Kai yra laiko paplepėt ir
pasivaišinti
Likę ant suoliukų, akivaizdu, turėjo apie ką pakalbėti. Pasiteiravau menininkės Stasės Rulevičienės apie įspūdžius. „Oi, čia labai smagu. Nedažnai išvažiuoju, tokiame sambūryje pirmą kartą dalyvauju ir labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę čia atvykti ir dalyvauti kaip bendruomenės narė. Čia kitoks bendravimas, toks laisvas. Smagu su vienais susipažinti, su kitais dar artimiau pabendrauti. Tikrai malonu“, – kalbėjo pedagogė.
Komunikabilūs bendruomenių nariai rado apie ką kalbėtis ir prie vaišių stalų. Visi šventės dalyviai buvo pavaišinti skania koše – ją galėjo pasirinkti pagal savo skonį (kas mėgsta sūriau – prašom vienos rūšies košė, o kas saldžiau – prašom, kita išvirta, mažiesiems labai tinkanti). Vėliau visi buvo pakviesti prie šventiškai padengtų stalų patalpoje – organizatoriams pavyko gauti paramą šiam renginiui, tad šventei tikrai nieko netrūko.
Kur susitiks bendruomenės
kitais metais?
Visoms bendruomenėms įteiktos padėkos, skirtos nominacijos sportiškiausiems dalyviams, o sambūrio taurė džiugiai perduota Levaniškių kaimo bendruomenei. Būtumėte matę jų džiaugsmo šokį dideliame rate! Būtumėte girdėję susirinkusiųjų juoką, kai viena iš šokusiųjų pajuokavo: „Jūs manot, čia mes iš džiaugsmo čia šokam?“
