Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Rita Kripaitienė spėja, kad dokumento prašymas parduotuvėse greičiausiai sukels alkoholio pirkėjų pykčio bangą.
Nuo rugsėjo 2- osios norintys parduotuvėse įsigyti alkoholinių gėrimų, turės nepamiršti su savimi pasiimti amžių patvirtinantį dokumentą. Taip yra, nes prekybininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė memorandumą, kuris įpareigoja prekybininkus reikalauti amžių patvirtinančio dokumento. Panašu, kad įsigaliojęs susitarimas visuomenėje sukels daug aistrų.
Motyvuoja sąmoningumo
didinimu
Memorandumą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija. Teigiama, kad juo siekiama didinti žmonių sąmoningumą, keisti alkoholio vartojimo įpročius ir sunkinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams. Tai nėra įstatymas ir dokumento prašys tose prekybos vietose, kurios yra prisijungusios prie Alkoholio prieinamumo mažinimo memorandumo. Pagal susitarimą, prie kurio prisijungė beveik visi didieji prekybos centrai ir jų asociacijos, pasirašiusieji nuo rugsėjo 2- osios įsipareigoja iš kiekvieno alkoholį perkančio asmens, nepriklausomai nuo amžiaus, reikalauti pateikti amžių liudijantį dokumentą. Kitais žodžiais, net jei pardavėja norės parduoti alkoholį sutuoktiniui, ji privalės paprašyti iš jo dokumento.
„LPĮA (Lietuvos prekybos įmonių asociacija) kviečia visus būti atsakingais ir prisidėti prie visuomenei jautrios problemos sprendimo. Prekybininkai ragina atsakomybę prisiimti ir jungtis prie iniciatyvos barus, naktinius klubus, kitas pramogų bei viešojo maitinimo įstaigas, kuriose parduodamas alkoholis“, – skelbiama pranešime spaudai, apie memorandumą.
Dokumentą rodyti kvies
Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo, kuris Anykščių rajone turi 27 parduotuves, o maisto prekėmis ir alkoholiu prekiaujančių parduotuvių skaičius siekia 22, vadovė Rita Kripaitienė „Anykštai“ sakė, jog jie dalyvauja susitarime.
„Tai nėra Vyriausybės nutarimas ar įstatymas, labiau tiktų pavadinti socialine akcija. Mes tikrai kviesim rodyti dokumentą ir visos pardavėjos bus griežtai informuotos, kad visos turėtų kviesti, prašyti parodyti dokumentą. Bet apie kokį nors išvarymą iš parduotuvės, jei žmogus neturi dokumento, bent jau iš pradžių, kol žmonės pripras, net negali būti kalbos“, – apie alkoholio pirkėjams gresiančias naujoves kalbėjo vadovė.
R. Kripaitienė „Anykštai“ kalbėjo, jog šia naujove siekiama moralinių tikslų, todėl geriausiai tinka vartoti formuluotę „kviesime rodyti“: „Per laiką žmonės galbūt pripras, o galbūt, kaip tik labai piktinsis. Nuspėti labai sudėtinga, bet greičiausiai kils pasipiktinimo banga“, – jog pirkėjai pasipiktins dokumento prašymu ir nuo to gali nukentėti verslas, nuogąstavo kooperatyvo vadovė, – Mes tikrai nesam už tai, kad apyvartas daryti vien tik alkoholio sąskaita, jokiu būdu ne. Mano, kaip įmonės vadovės, tokia nuostata. Galbūt, siekiant memorandumo tikslų, neturintiems dokumento reikėtų griežtai neparduoti, bet suprantu, kad tai nėra įstatymas, tai akcija, tai žmonių pratinimas, dėmesio atkreipimas, todėl bent jau pradžioje turim žiūrėti lanksčiai“.
Tiesa, nors kooperatyvo parduotuvės dalyvaus memorandume, tačiau vadovė neslepia, jog mano, kad pardavėjos sulauks pasipiktinimo bangos, juo labiau, jog prieš kažkiek metų protestuojantys prekybininkai iš kiekvieno alkoholio pirkėjo reikalavo dokumento, todėl patirtį, kaip reagavo žmonės, jau turi: „Taip, buvo masinis pasipiktinimas. Manau, kad bus lygiai tokia pati reakcija“, – atviravo R.Kripaitienė.
Skamba absurdiškai
„Pareikalaus dokumento ir žmogelis turės eiti per miestelį jo atsinešti. Šiek tiek juokinga, bet sutinku, jog įsigijimą apsunkins“, – paklaustas, ką mano apie tvarką prašyti dokumento iš alkoholio pirkėjų, kalbėjo Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus.
„Ir dabar, jei įtaria, kad nepilnametis, pardavėjos turi dokumento pareikalauti. O jei kiekvienam, net suaugusiam reikės pateikti, kas taip galėjo sugalvoti? Jei pardavėja mato, kad žmogelis pilnametis, pagyvenęs, bet vis tiek turi pateikti dokumentą… Nereikia išsityčioti. Bus visokių žmonių, vienas nusišypsos, o kitas supyks. Iki tokio absurdo neprisigyvenkim, kad kokiai aštuoniasdešimtmetei močiutei, atėjusiai nusipirkti šampano ar vyno butelio, reikės eiti atsinešti dokumentą. Miestelyje, kur visus pardavėja pažįsta, kur kiekvieną dieną žmogus ateina apsipirkti, ar iš jo reikia reikalauti dokumento? Ar to reikia? Ir taip prikuriame įstatymų, kurie tampa nebevykdomi, o čia kažkokie memorandumai, reikalavimai kiekvienam rodyti dokumentą – man šiek tiek juokinga. Manau, tai bereikalingas žmonių piktinimas, jie kels klausimą, kodėl jam, suaugusiam žmogui, kuris turi teises laisvai disponuoti laisvėmis, pinigais, jam reikės dokumento, kad pagrįsti amžių? Ką jis turi pagrįsti? Kad jis, senukas, yra pilnametis, kad yra Lietuvos pilietis?“, – skeptiškos nuomonės numatoma tvarka neslėpė A.Jurkus.
„Manau, kad ir pardavėjos bus priverstos nusižengti šiam memorandumui. Viskas valstybėje turėtų būti pagrįsta įstatymais, o ne taip, kad susigalvojome savas idėjas, savus memorandumus ir taip gyvename. Man atrodo, kad tai populizmas. Jį reikėtų kuo skubiau atšaukti, kad nepykdyti žmonių. Ar nebus taip, kad tada žmogus galės kreiptis į teismą, jog pardavėja jam nepardavė alkoholio“, – svarstė seniūnas.
A.Jurkus reikalavime įžvelgė papildomų rizikų: „Turės močiutė trauktis iš stalčiaus dokumentą, neduok Dieve, jį pames kur nors eidama, kas nors suras, pasinaudos, pasirašys kokią sutartį. Juk žinot, kaip būna. Manau, kad visas dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į suaugusį, kuris turi teisę vartoti alkoholį, bet į nepilnametį ir netoleruoti jokio alkoholio nepilnamečiams. Būna, kad su pardavėja suderina tėvai, kad alkoholį ar tabaką iš parduotuvės atneš vaikai. Manau, kad tai turėtų būti netoleruojama. Jokiem pažįstamiem ar nepažįstamiem, jei nepilnametis, kategoriškai negalima parduoti jokio jokio alkoholio ar cigarečių“, – į šiek tiek kitą problemą dėmesį atkreipė seniūnas, – Taip, kenčia pardavėjos, nes jei neparduos, gali ateiti ir jas iškolioti, kad ką, tu nežinai, jog čia man, neparduosi, tai eisiu į kitą parduotuvę. Tai yra problema, nes kažkada nešiojantis vaikas gali susigundyti paragauti“, – apie realijas, kurias mato kasdienybėje, kalbėjo seniūnas.
Efektas gali būti atvirkštinis
„Kokių tikslų siekiama? Turbūt per visą valstybės istoriją tokių dalykų, kad suaugęs būtų prilyginamas nepilnamečiui, nebuvo. Manau, kad įsigijimą apsunkins, bet problemos nesumažins, nebent atsitiktinis žmogus baigiantis parduotuvės darbo valandoms ateis nusipirkti ir nebespės atsinešti dokumento. Bet tada jis ateis rytoj. Klausimas ar tokia tvarka dar nepaskatins alkoholio įsigyti daugiau, kad nepritrūktų ir alkoholio vartojimo problema dar labiau nepadidės?“, – apie galimą atvirkštinį efektą svarstė A.Jurkus.
„Yra kategorija žmonių, kuri dokumento su savimi nesinešioja, bet sakys kam man kiekvieną kartą neštis pasą, nusiperku šiandien už visą mėnesinę pašalpą ir man nereikės nešiotis paso. Bet jis juk tą alkoholį suvartos per kelias dienas. Įžiūriu ir tokį variantą“, – nuogąstavo seniūnas.
Beje, panašią mintį „Anykštai“ sakė ir Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo vadovė R.Kripaitienė: „Jei norės, ieškos ir gaus. Puikiai prisimenu, kaip alkoholį pardavinėjom už talonus, Taikos gatvėje turėjome parduotuvėlę ir tik ten buvo galima nusipirkti alkoholio. Galiu patvirtinti, kad žmonėms tiek, kiek pirko alkoholio, nereikėjo, bet kadangi turėjo talonus, tai gi reikėjo pirkti“, – kad ribojimai kartais sukelia neprognozuotus efektus, kalbėjo vadovė.
Tai – idiotizmas
Bene labiausiai šalies mastu, dėl 1995 metais jo vadovaujamos darbo grupės paruošto ir Seimo priimto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, žinomas gydytojas Leonas Alesionka, „Anykštos“ paklaustas, kaip vertina, kad nuo rugsėjo alkoholį bus galima įsigyti tik pateikus dokumentą žodžių „į vatą nevyniojo“: „Kaip Alkoholio kontrolės įstatymo autorius galiu pasakyti, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimas yra pasaulinė patirtis, ji pasiteisinusi, o šitokio idiotizmo (dokumento pateikimo, – red. pastaba) niekas iš mano darbo grupės, nei aš pats, nebūtume siūlę. Aš demonstratyviai nerodysiu savo dokumento. Žinoma, pardavėjos dėl to nekaltos, bet nerodysiu. Nemanau, kad aš taip jaunai atrodau, kad man norint nusipirkti, pavyzdžiui, butelį alaus, dar turėčiau rodyti dokumentą. Tai visiškas idiotizmas, visiška nesąmonė. Reikalauti iš tų, kurie kelia klausimą, ar jie pilnamečiai, suprantu“, – piktinosi L.Alesionka.
„Aš stebiuosi, kaip Sveikatos apsaugos ministras, tokio rango asmuo, galėjo pasirašyti po tokiu niekalu. Man atrodo, kad Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro postas pasidarė kaip atsarginis krėslas tiems, kurie nori nors keliems mėnesiams pasėdėti ministro kėdėje ir įsirašyti biografijoje, kad buvo ministru. Kai kurie žmonės jokio supratimo apie mediciną neturi, jie nepajėgūs priiminėti sprendimų. Jie net vadybininkai šioje srityje prasti. Tai gi čia partija savo lyderiukams duoda po šiltą kėdutę“, – stebėjosi ir piktinosi padėtimi Sveikatos apsaugos ministerijoje gydytojas.
„Ne aš vienas buvau Alkoholio kontrolės įstatymo autoriumi, bet ruošiant jį analizavau vos ne viso pasaulio padėtį šiuo klausimu, gal nenagrinėjau tik kokios Afrikos ar Azijos patirties ir alkoholio kontrolės politikos. Nei Skandinavijos, nei Jungtinių Amerikos Valstijų, nei Europos patirtyje tokių kvailų dalykų nėra. Visose šalyse tam tikromis priemonėmis vykdomas prieinamumo ribojimas. Kai kur alkoholiu prekiauja specialios parduotuvytės miesto pakraštyje, yra kitų niuansų, kuriais bandoma riboti prieinamumą, bet ne taip kvailai. Svarbu, kad alkoholio nenusipirktų nepilnametis, o suaugęs žmogus turi teisę. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje buvo tragiška padėtis dėl prasigėrimo, jie ėmė įvesti apribojimus kiekiui, kainų politiką, bet aukštos kainos iš karto sukelia kontrabandos problemą, pavyzdžiui, cigarečių akcizai dideli, o kas darosi su kontrabanda iš Baltarusijos, Kaliningrado srities? Iki tobulumo sugalvota, kaip prakišti šią prekę, nes ji paklausi. Alkoholio kontrolės įstatymu nebuvo numatyta tik kova su vartojimu, buvo sutvarkyta akcizų politika, banderolių klijavimas, kad sukontroliuoti, jog iš garažų neitų visoks „brudas“. Iš Lenkijos veždavo visokius spiritus, rojalius ar rasputinus, reikėjo tai sutvarkyti. Tada, pamenu, ėjau pas premjerą Adolfą Šleževičių ir sakiau, žiūrėkit, mes juk su akcizais savo gamyklas žlugdom. Įstatymas apėmė daug aspektų. Mane dėl to įstatymo visi labai puolė“, – prisiminimus apie Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo aplinkybes pasakojo pagrindinis įstatymo autorius.
„Visi apribojimai veikia tik tada, jei valstybė pajėgi sulaikyti kontrabandą, sukontroliuoti nelegalius „taškus“, „bobutes“ ir taip toliau. Jei valstybė šito padaryti nepajėgi, tai bet kokie geranoriški ribojimai duos tik nusikalstamumo ir kontrabandos didėjimą, daugės viso to „brudo“, nuo kurio žmonės apsinuodija. Ne veltui jį „kaukoliniu“ pavadino“, – apie kontrolės būtinybę kalbėjo L.Alesionka.
„Sutinku, kad reikia skatinti atsakingą vartojimą, bet šis procesas negali būti priverstinis. Niekas neturi teisės perkant alkoholį, jei nekeliu klausimų, jog esu pilnametis, iš manęs reikalauti paso, o nepateikus neparduoti. Tai jau žmogaus teisių pažeidimas, jei aš suaugęs žmogus. Nuo to laiko, kai pradedu balsuoti, aš jau prisiimu atsakomybę už valstybę, o alkoholio pirkti neturiu teisės?“, – piktinosi pašnekovas.
