Valstybės kontrolė išanalizavo padėtį savivaldybėse, ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančiųjų minimalius poreikius ir skatina juos įsitraukti į darbo rinką. Kadangi pašalpų ir kompensacijų skyrimas, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas yra savarankiškos savivaldybių funkcijos, atliktas auditas ir jo rezultatai yra ypač vertingi toliau tikslingai padedant skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.
Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per vieną mėnesį gavo 2,55 proc. žmonių, tai yra apie 71,2 tūkst. šalies gyventojų. Minimalių vartojimo poreikių dydis buvo 245 eurai. Atliktas auditas rodo, kad teikiant socialinę paramą pernai minimalių vartojimo poreikių dydis nebuvo užtikrintas 86 proc. jos gavėjų, kurie buvo tikrinti atliekant atvejo tyrimą, o 82 proc. socialinės pašalpos gavėjų negavo papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus. Sudarydamos socialinių paslaugų planus 2018 metams, didžioji dalis savivaldybių neišsiaiškino gyventojų socialinių paslaugų poreikio.
Pagrindiniai aspektai, kurie analizuojami Valstybės kontrolės skelbiamoje audito ataskaitoje, yra socialinės paramos kompleksiškumas, adekvatumas, įgalinimas, efektyvumas, informacijos prieinamumo gerinimas. Svarbu tai, kad ataskaitoje socialinė parama siejama ne tik su žmonėms skiriamomis išmokomis, bet ir su socialinėmis paslaugomis, kurių prieinamumas savivaldybėse taip pat lemia gyventojų gyvenimo kokybę.
Auditas savivaldybėse nustatė tokias pagrindines problemas:
· Neišnaudojamos galimybės tenkinti asmenų individualius poreikius ir juos integruoti į darbo rinką. Tai reiškia, kad skiriant paramą nefiksuojami individualūs asmenų poreikiai, o paramos formos nederinamos tarpusavyje. Taip pat nustatyta, kad savivaldybėse neskiriama pakankamai dėmesio socialinėms paslaugoms teikti, o savivaldybių turimi instrumentai, skatinantys asmenis dirbti, nepanaudojami.
· Socialinė parama neužtikrina minimalių poreikių. Audito ataskaitoje pažymima, kad socialine parama siekiama užtikrinti minimalius gyventojų poreikius, bet suskaičiavus visą teiktą paramą ir palyginus su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, vertintais atvejais mažiausiai minimalūs poreikiai buvo užtikrinti vienišiems asmenims, o labiausiai užtikrinti tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms.
· Gyventojams savivaldybėse trūksta informacijos apie socialinę paramą. Nustatyta, kad informavimo priemonėse – interneto svetainėse, lankstinukuose, spaudoje ir kitur – trūksta susistemintos, aktualios, patogiai prieinamos informacijos apie visas socialinės paramos rūšis, jos teikimo ir gavimo sąlygas, dydžius.
· Nematuojamas socialinės paramos efektyvumas. Nėra nuspręsta, kokius rodiklius reikėtų stebėti ir kokias analizes atlikti socialinės paramos efektyvumui ir poveikiui matuoti. Savivaldybėse nėra nustatyta siektinų ar rekomenduojamų rodiklių, pagal kuriuos būtų stebimas socialinės paramos priemonių veiksmingumas, nestebimas ir nevertinamas skurdo rodiklis, strateginiuose dokumentuose numatyti rodikliai neparodo vykdomų priemonių poveikio arba jų iš viso nėra.
Pagal Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybėmis spręs audito metu nustatytas problemas.
Pastaraisiais metais SADM atlikti darbai piniginės socialinės paramos didinimui ir socialiai pažeidžiamų asmenų įsidarbinimui
Valstybės remiamų pajamų didinimas. Pirmą kartą po krizės nuo 102 iki 122 eurų buvo didinamos valstybės remiamos pajamos, nuo kurių priklauso gyventojų galimybė gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems, socialinę paramą mokiniams, papildomai skiriamą išmoką vaikui ir kita. Teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau žmonių.
Vienodo dydžio universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) įteisinimas. Nuo 2018 m. pradėti mokėti 30,02 eurų dydžio vaiko pinigai visiems vaikams, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams 15,2 ir 28,5 euro papildomos išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus – iki dvejų metų buvo mokama didesnė išmoka, vėliau šiek tiek mažesnė.
Padidintas universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydis. Nuo 2019 m. išmoka padidinta nuo 30,02 eurų iki 50,16 eurų per mėnesį, o neįgaliems vaikams – iki 69,92 eurų. Taip pat nustatytas vienodas (nepriklausomai nuo vaikų amžiaus) papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis – 20,14 eurų per mėnesį, paliekant galiojantį teisinį reguliavimą.
Skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems, taip pat socialinę paramą mokiniams, į šeimų, auginančių vaikus, pajamas neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai). Taip pat į šeimos pajamas neįskaitoma dalis su darbo santykiais susijusių pajamų (nuo 15 iki 35 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus šeimoje). O šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vieną ar daugiau vaikų, nustatyta didesnė neįskaitytinų pajamų procentinė dalis (vienišiems tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus, neįskaitoma 30 proc., auginantiems tris ir daugiau – 35 proc.).
Nustatytas ilgesnis papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimo laikotarpis. Stiprinant socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją dirbti ir taip įsitvirtinti darbo rinkoje, nuo 2019 m. nuo 6 iki 12 mėnesių pailgintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimo laikotarpis. Jos dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo.
Padidinti socialinei paramai mokiniams skiriamų lėšų dydžiai. Nuo 2019 m. nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti dienai skiriamų lėšų dydžiai padidėjo apie 25 proc., o mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų dydis – apie 33 proc. (nuo 57 eurų iki 76 eurų).
Pradėtas įgyvendinti Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis. Nuo 2019 m. 6 eksperimentinėse savivaldybėse – Panevėžio m., Alytaus m., Šilutės, Akmenės, Druskininkų, Pagėgių – vyksta projektas, kuriuo siekiama, identifikuojant individualius asmenų poreikius, suteikti reikalingas paslaugas bei priemones ir taip palengvinti asmens perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo.
