Anykštėnas Jonas Pajarskas – žinomas sporto žmogus: buvęs bėgikas ir imtynininkas, sporto organizatorius, imtynių teisėjas, mokytojas, Lietuvos nusipelnęs treneris.
1964-aisiais jis organizavo pirmąjį bėgimą, tapusį Anykščių identiteto dalimi, Anykščiai–Puntukas–Anykščiai.
Šiemet 60-ąjį kartą vykęs bėgimas, kuriame dalyvauja tiek vaikai, tiek senjorai, yra seniausias Lietuvoje.
Sovietmečiu judesio buvo daugiau
Beveik tris dešimtmečius J. Pajarskas buvo pagrindiniu Anykščių rajono sporto funkcionieriumi – 1963–1990 metais jis dirbo Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku.
Kalbėdamas apie tų laikų sportą, J. Pajarskas „Anykštai“ dėstė, kad tenka pripažinti, jog tada jaunimą sudominti šia veikla buvo lengviau. „Kiekviename kolūkyje dirbo sporto metodininkai po pusę etato. Buvo daug judėjimo. Surengdavome ir žiemos žaidynes, ir vasaros žaidynes. Naujametiniai krepšinio turnyrai tęsdavosi du-tris mėnesius. Atsimenu, kad miesto tinklinio pirmenybėse žaisti baigdavome ir pirmą valandą nakties. Kita vertus, tada ir gyventojų buvo daug daugiau, vyno gamykloje 1100 darbuotojų dirbo. Dar „buitinis“, MSV, kitos įmonės su savo sporto metodininkais. Masiškumas, judėjimas tada tikrai buvo didesnis“, – pasakojo J. Pajarskas.
Anykščių kūno kultūros ir sporto centro direktorius, buvęs imtynininkas Arvydas Krikščiūnas „Anykštai“ dėstė, kad sovietiniam Anykščių sportiškumui asmeninės įtakos turėjo ir J. Pajarskas. „Jonas buvo geras sporto vadybininkas. Jo iniciatyva vykdavo ne tik rutininiai renginiai, bet ir išskirtinės varžybos. Tas pats „Puntuko“ bėgimas, pradėti rengti imtynių ir kitų sporto šakų turnyrai“, – kalbėjo A. Krikščiūnas.
Suplanavo ir kitų metų kelionę
J. Pajarskas buvo nacionalinės kategorijos graikų-romėnų imtynių teisėjas. Teisėjavo ir sovietų sąjungos tautų spartakiadoje. Kaip teisėjas, jis skersai išilgai išmaišė sovietų sąjungą. Tuometinės darbinės komandiruotės virto į pomėgį keliauti, ir tęsiasi iki šiol.
84-uosius metus skaičiuojantis pedagogas spalio mėnesį kartu su buvusiais savo mokiniais imtynininkais: Anykščių rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiuoju specialistu Nikolajumi Stanislavovu ir verslininku Rimantu Meškausku – vyko į Graikiją stebėti pasaulio veteranų imtynių čempionato.
Buvusių imtynininkų trejetas į užsienyje vykstančias imtynių varžybas kartu keliauja jau apie 20 metų. J. Pajarskas „Anykštai“ dėstė, kad stebėti veteranų ar jaunių kovas net įdomiau, nei meistrų varžybas. „Beveik kiekvienais metais į veteranų varžybas važiuojame. Jau ir kitų metų kelionę esame suplanavę – spalio mėnesį vyks varžybos Kroatijoje. Veteranų varžybas žiūrėti gal net įdomiau. Kai žvaigždės kovoja, uždirba tašką ar du ir stumdosi, o veteranai nuoširdžiai pasimėto. Pernai Italijoje, Romoje, buvome jaunių varžybose. Ten irgi gerai. O meistrai skaičiuoja, protauja, daugiau taktinės kovos, nei veiksmo“, – dėstė J. Pajarskas.
Svajojo aplankyti Graikiją
„Kaip buvęs sporto organizatorius, treneris, mokytojas, seniai svajojau aplankyti Graikiją – pirmąją olimpinių žaidynių sostinę, – ir kitas šios šalies įžymybes. Atėnai garsūs tuo, kad čia 1896 metais vyko pirmosios olimpinės žaidynės. O iš nedaugelio sporto šakų žaidynių programoje buvo ir klasikinės imtynės, dabar vadinamos graikų-romėnų imtynėmis. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse varžėsi tik penki dalyviai iš keturių šalių. Nors, būdamas lengvesnis už kitus dalyvius, vokietis Karlas Šumanas visus keturis savo varžovus paguldė ant menčių ir tapo pirmuoju olimpiniu čempionu. Sidabro ir bronzos medalius pasidalino Graikijos imtynininkai: Georgijus Citas ir Stepanas Christopulas. Tada dalyviai dar nebuvo skirstomi pagal svorio kategorijas ir nebuvo nustatytas imties laikas. Nugalėdavo tas, kuris savo varžovą paguldydavo ant menčių.
Pirmųjų olimpinių žaidynių sostinę – Atėnus – ir gražų, modernų kurortinį miestą Loutraki aplankėme, kai šiame mieste spalio 16–22 dienomis vyko pasaulio veteranų laisvųjų ir graikų-romėnų imtynių pirmenybės, kuriose dalyvavo per 400 sportininkų iš 55 šalių.
Loutraki yra įsikūręs 85 kilometrai nuo Atėnų, ant Jonijos jūros kranto, šalia Korinto kanalo, jungiančio Egėjo ir Jonijos jūras. Kanalą 10 metų statė 2500 darbininkų. 6 kilometrų ilgio kanalas savo darbą pradėjo atlikti 1893 metais. Jo plotis – 25 metrai, o sienos – 80 metrų aukščio. Įspūdingas reginys, kai pažiūri iš viršaus. Loutraki mieste gyvena apie 12 tūkstančių žmonių. Jis garsėja savo terminiais šaltiniais, ekologiškais paplūdimiais, kurie tęsiasi 2 kilometrus. Iš kitos pusės miestą supa pušynais apaugę kalnai. Kai lankėmės šiame mieste, oro temperatūra buvo plius 27, vandens – 23 laipsniai. Per metus – 240 saulėtų dienų.
Sporto komplekse šalia Korinto kanalo vyko pasaulio laisvųjų ir graikų-romėnų imtynių veteranų čempionatas. Sportininkai varžėsi penkiose amžiaus grupėse. Čempionate dalyvavo du lietuviai: Antanas Markevičius iš Pagėgių ir klaipėdietis Edgaras Vaicekovskis. Laisvųjų imtynių varžybose abu lietuviai pasiekė po vieną pergalę, patyrė po du pralaimėjimus ir užėmė penktą-šeštą vietas. A. Markevičius dalyvavo ir graikų-romėnų imtynių varžybose, kuriose taip pat patyrė du pralaimėjimus ir pasiekė vieną pergalę.
Ankstesniuose pasaulio veteranų čempionatuose yra dalyvavę ir anykštėnai. Geriausią rezultatą yra pasiekęs Lietuvos čempionas A. Krikščiūnas, kuris Koivalos mieste, Suomijoje, iškovojo bronzos medalį“, – „Anykštai“ viešnagės įspūdžius aprašė J. Pajarskas. Beje, J. Pajarskas, dirbdamas Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku, buvo ir neetatiniu „Anykštos“ pirmtako – „Kolektyvinio darbo“ – korespondentu.
Imtynininkai palaiko ryšius
Buvę ar esantys imtynininkai garsėja bendruomeniškumu: vyksta susitikimai, renginiai, jubiliejų šventimas. J. Pajarskas ruošėsi vykti į Šiauliuose lapkričio 18–19 dienomis vyksiantį Rimanto Bagdono turnyrą, skirtą šio vienintelio lietuvio, tapusio Pasaulio čempionu, 85-mečiui.
„Dauguma mano bendraamžių veteranų jau išmirė, o su Rimantu Bagdonu mes artimai bendraujame nuo 1958 metų. Susipažinome per „Nemuno“ žaidynes Vilniuje, tada užėmiau trečiąją vietą. Mums treneriai R. Bagdoną tada rodė, sakė – sporto meistras. Nuo to laiko ir bendraujame.
Balandžio mėnesį Romui Pačinskui bus 60 metų. 15 kartų Lietuvos čempionas, Europos čempionas, Pasaulio veteranų čempionas. Gerus ryšius su juo palaikome“, – pasakojo anykštėnas.
Fizinio lavinimo pamokas kietai vedė V.Gudoniene,a.a.Kulikauskas….J.Biliūno mokykloje..dabar tokių pamokų garantuoju seniai nėra… Keičiasi laikai ir žmonės.
pritariu