Edukacijos kuratoriai Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė pasakojo apie Kurklių sinagogą ir apie miestelyje gyvenusius žydus.
Aistė Dagytė
Rugsėjo 14-tą dieną, ketvirtadienį, Anykščių menų centre animacinių filmukų kūrėjai: Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė – vedė edukacinį užsiėmimą Kurklių sinagogos atidarymui paminėti.
Tai buvo reta proga Anykščių meno mokyklos mokiniams patiems kurti animacinį filmuką.
Kaip pasakojo Anykščių menų centro muziejininkė Diana Kiselienė, šios kūrybinės dirbtuvės priskiriamos serijai renginių, skirtų renovuotai Kurklių sinagogai, kuri atidaryta praėjusią vasarą. „Sinagogos atidarymą lydėjo puokštė renginių – parodų, edukacijų, seminarų,“ – vardijo D. Kiselienė. Edukacijos metu Anykščių meno mokyklos pirmos, trečios ir ketvirtos klasių mokiniai turėjo nupiešti filmuko scenas apie Kurklių ir Anykščių apylinkių žydus, jų gyvenimą, tradicijas.
Edukacijos pradžioje kuratoriai J. Leikaitė ir V. Aškinis kalbėjo vaikams apie žydus Kurkliuose, supažindino su kasdieniu jų gyvenimu bei papasakojo kelis anekdotus, rodė šviežiai restauruotos Kurklių sinagogos nuotraukas, sudėjo svarbiausius būsimo filmuko akcentus.
Vienas per kitą entuziastingai kalbėdami, animacinių filmukų kūrėjai V. Aškinis ir J. Leikaitė taip pat aptarė strategiją, kaip mokiniai atliks užduotį – kiekvienas edukacijos dalyvis turės nupiešti po penkis piešinius – bei detaliai nupasakojo siužetą, kurį vaizdavo ant grindų išdėliotos kadruotės, eskizai. Pagrindinė filmo scena – Kurklių sinagogos statymas, žiūrovai taip pat sužinos, iš kur gauta lėšų jai statyti bei išsiaiškins, ką su tuo bendra turi žymusis parduotuvių tinklo „Burton“ įkūrėjas Mošė Davidas Osinskis.
Anykščių meno mokyklos menotyros mokytoja Rūta Pelegrimienė, į menų centrą atsivedusi savo mokinius, stebėjo kūrybinį procesą: „Multiplikacinio filmo kūrimas – greita užduotis. Turi skubiai atlikti daug judesių, nečiustyti. Ir ne pieštukais, o iškart markeriukais, kad būtų judesys, kad būtų veiksmas. Kitaip vaizdas pasidaro stabilus. Bet vaikams dažniausiai rūpi grožis. Jų tokia siekiamybė – kad būtų gražu.“ Moksleivių darbo įrankiai: štiftai, pramušti popieriaus lapai, pieštukai, stori juodi flomasteriai, aliejinės kreidelės pustoniams bei keli šviečiantys ekranai, padėsiantys tiksliau išlaikyti kontūrus.
Radvilė, kuri animacinių filmų kūrimo dirbtuvėse Anykščiuose dalyvavo ir 2017 metais, komentavo: „Turėtume dirbti greitai, bet man asmeniškai labiau patinka dirbti kruopščiai. Todėl šiek tiek sunkiau. 2017 metais piešėme „Angelai čia gyvena“, bet tuomet tereikėjo judantį angeliuką nupiešti. O čia darome visą istoriją, tad žymiai sunkiau. Bet man patinka, suprantu, kodėl reikia dirbti greitai, o ir animacija domina.“
Animatorius V. Aškinis „Anykštai“ sakė, kad tokius užsiėmimus vaikams veda įvairiuose Lietuvos miestuose. „Vaikai nupieš, dar spėsim nufilmuoti su profesionalia programa, tada sumontuosiu, įgarsinsime ir, tikiuosi, per savaitę išleisime. Bet dalį darbo atliksiu studijoje,“ – taip V. Aškinis nupasakojo visą kūrybinį procesą, kurio rezultatas – dar vienas Anykščių meno mokyklos darbštuolių nupieštas filmas, kurį, kaip ir kitus vaikų pieštus filmus, bus galima rasti YouTube kanale „Festivalis Tindirindis“.
