Ant piliakalnio karūnavo karalių – dabar piliakalnį „karūnuoja“ išmatos

Prie kelio Anykščiai – Troškūnai stūksantis Palatavio piliakalnis laikomas vieta, kurioje 1253 metais galėjo būti karūnuotas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Tokią versiją, pateikdamas argumentus, propaguoja anykštėnas istorikas dr. Tomas Baranauskas.

Tačiau tai istorija. Dabar piliakalnis pasitinka išlaužytais laiptais, o tą dieną, kai į jį kopė „Anykštos“ žurnalistas, ant jo keteros, pačioje aukščiausioje piliakalnio vietoje, kūpsojo ekskrementų krūvelės ir krūvos, mėtėsi servetėlės.
Pasidomėti, kaip atrodo Palatavio piliakalnis, paskatino istorikų Gintauto Zabielos ir Tomo Baranausko laiškas Anykščių savivaldybei, raginantis neapleisti Šeimyniškėlio piliakalnio, kurio laiptai sulaužyti, net prie ženklo, žyminčio čia esant piliakalnį, mėtosi šiukšlės. 

Palatavio piliakalnį, anot žmonių pasakojimų, 1997 metais rado muziejininkas Raimondas Guobis. Tais pačiais metais jį žvalgė archeologas dr.Gintautas Zabiela, pasitelkęs metalo ieškiklį ir radęs kelias metalo šukes.
Labai greitai po to buvo iškelta versija, kad ant Palatavio piliakalnio stovėjo pilis Latava, kurioje ir galėjo būti vieninteliu Lietuvos karaliumi karūnuotas Lietuvos žemių suvienytojas Mindaugas su žmona Morta.
Bene pagrindinis versijos, kad karalius Mindaugas karūnuotas ant Palatavio piliakalnio stovėjusioje pilyje, propaguotojas istorikas dr.T.Baranauskas ne kartą rašė ir viešose paskaitose Latavą gretino su istoriniuose šaltiniuose minima Lettowia. Istorikas kelia versiją, jog Lettowia reiškia visai ne Lietuvą, kaip buvo įprasta versti šį pavadinimą. Pasak istoriko, viduramžiais valdovų išduotuose raštuose įprasta minėti, kad jie pasirašyti ne valstybėje, bet konkrečioje vietovėje.
Dr. T.Baranauskas atkreipė dėmesį ir į Mindaugui priskiriamą 1261 metų data sudarytą falsifikuotą aktą, kuriame Sėlos žemių riba vedama Šventosios upe ir jos intaku – Latavos (Lettowia) upeliu.
Taip pat, pasak istoriko, netoli Latavos buvo valstybių siena su Kryžiuočių (Livonijos) ordinu, o viduramžiais buvo įprasta lygiaverčių valstybių valdovams susitikti prie valstybių sienų paribių.
Išpopuliarinus versiją, kad ant Palatavio galėjo būti karūnuotas karalius Mindaugas, ant piliakalnio imtos švęsti įvairios šventės, o ypač – liepos 6- oji, Mindaugo karūnavimo (Valstybės) diena. Kokia yra šios datos reikšmė, liudija faktas, kad ši šventė yra viena iš trijų, kuomet privaloma iškelti valstybės vėliavą.
Šventes ant Palatavio piliakalnio dažniausiai organizuodavo Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, kai įstaigai vadovavo Gintaras Kerbedis. Įstaiga šventėms, kurių akcentas – susiėjimas ant Palatavio piliakalnio, ne kartą buvo gavusi įvairių fondų finansavimą.

Palatavio piliakalnis, kaip vienas reikšmingiausių krašte, maždaug prieš dešimtmetį, panaudojant europines lėšas, buvo sutvarkytas ir pritaikytas lankymui. Buvo suręsti mediniai laiptai į piliakalnį, stendai, suoliukai, poilsio aikštelė, šiukšliadėžės, iškirsti krūmai, praretinti medžiai.
Link piliakalnio veda gana geros būklės keliukas, šalia kurio keroja šimtamečiai ąžuolai. Prie piliakalnio įrengta nedidelė aikštelė automobiliams. Stovi metalinis stendas su nuoroda link piliakalnio, o šalia jo – simboliškai paremtas supuvęs medinis ženklas.
Panašu, kad su prieš dešimtmetį investuotomis Europos lėšomis dėmesys piliakalniui išseko. Kažkada buvę tvirti laiptai sutrūnijo ir jau ne pirmus metus juos nelabai kas benori tvarkyti.
Būtent tokiais išlūžusiais, patrešusiais laiptais lankytojus pasitinka Palatavio piliakalnis. Jau pavasarį į viršų kylantys laiptai buvo išlaužyti, tačiau kraštas, skambiai prisistatantis kaip turistinis, neprisirengia jų sutvarkyti. Dabar tų ištrūnijusių, lankytojams pavojų keliančių laiptų pakopų dar daugiau.
Akivaizdu, kad vengdami kopti pavojingais, bet kada po kojomis galinčiais lūžti laiptais, lankytojai į piliakalnio viršūnę išmynė takelius, vinguriuojančius piliakalnio šlaitais. Sunku tikėtis ko kita, kai po grėsmę keliančiomis laiptų pakopomis žioji iki metro gylio duobės, tad kritimas gali baigtis rimtais sužalojimais.
Tačiau akivaizdu, kad informaciniai stendai šalia piliakalnio sutvarkyti ir atnaujinti.
Bene labiausiai šokiruojantys „radiniai“ ant Palatavio piliakalnio – žmonių palikti ekskrementai – dvoką skleidžiančios išmatos – ir besimėtančios servetėlės. Maža to – kažkas savo beribį kvailumą realizavo ne bet kur, o pačioje aukščiausioje piliakalnio vietoje. Tokiose vietose paprastai stovėdavo gynybinis pilies bokštas, o kai kurie, greičiau alternatyviais laikomi istorijos ir religijos tyrinėtojai, kalbantys, jog piliakalniai buvo ne tik gynybiniai, bet ir dvasiniai centrai, tvirtina, kad būtent tokiose piliakalnių vietose degdavo dievams skirtoji ugnis, gal net buvo deginami mirusieji.