Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Baura, dvi kadencijas praleidęs ir Seimo nario kėdėje, sakė, kad į didžiąją politiką ėjo turėdamas daug gražių iliuzijų, kurios labai greitai sudužo. „Ne viskas ten taip paprasta, kaip maniau...“ – kalbėjo politikas.Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, dviejų kadencijų Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Antanas BAURA neatsakė nė į vieną klausimą, kuris susijęs su teigiamų savybių ar charakterio bruožų įvardijimu. „Negi aš imsiu ir pasakosiu, koks esu tobulas, kai toks tikrai nesu. Atsakymai į šiuos klausimus tegu lieka atviri, į juos tegul atsako kiekvienas mane pažįstantis žmogus…“ – kalbėjo pašnekovas. Ir vis dėlto bent viena teigiama savybė pokalbio eigoje „išlindo“ – A. Baura nešykšti komplimentų savo žmonai.
– Ko labiausiai nemėgstate savo išvaizdoje?
– Nemėgti gali daug, tik ar gali tai pakeisti? Jeigu man ant galvelės ne tiek daug plaukų, kiek norėčiau, argi aš ką pakeisiu… Bet pasakysiu taip – pagal savo amžių (pernai A. Baura šventė 60 metų jubiliejų – red.past.) visai neblogai atrodau…
– Žmogus, kurį jūs niekinate?
– Galiu žmogaus nemėgti, nekęsti, bet niekinti? Ne… Niekinimas, man atrodo, yra pats negatyviausias jausmas. Kad kažką paniekintum, turi žinoti visas aplinkybes, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip.
– Labiausiai vertinama vyro savybė?
– Sugebėjimas išlaikyti šeimą. Visomis prasmėmis… Jeigu vyras tik dirbs, parneš pinigus į šeimą, tačiau šokdins žmoną ir vaikus, nieko gero iš tokio vyro. Tikras vyras turi prisidėti ir prie namų ūkio darbų, ir prie artimųjų gerovės kūrimo.
– Labiausiai vertinama moters savybė?
– Visas tas savybes turi mano žmona Raimonda (R. Baurienė – Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja – red.past.). Tai – geras, atlaidus, darbštus, nedejuojantis žmogus. Ar svarbu moters grožis? Aišku, kad svarbu. Aš stengiuosi kuo dažniau sakyti žmonai komplimentus, manau, moteris turi ne tik jaustis mylima, bet ir gražius žodžius turi girdėti. Lietuviai vyrai labai jau taupo komplimentus, nedarykim to. Savo mylimai moteriai kad ir trisdešimt kartų per dieną sakykim juos.
– Priežodis, frazė, mintis, kurią dažniausiai vartojate?
– Prisimenu savo a.a. tėvuko žodžius, sakomus uteniškių tarme: „Vaikeli, labai nesiskubink ir viskas bus gerai“.
– Ką gyvenime labiausiai mylite?
– Savo artimuosius. Man jie svarbiausi – tai gyvenimo pagrindas. Myliu ir darbą, kurį dirbu. Esu labai trumpą laiką dirbęs darbą, kuris neteikė džiaugsmo ir tai buvo labai sunku. Todėl žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie ieško – supratę, kad vienas ar kitas darbas „nelimpa“, ieškosi kito. Nereikia bijoti bandyti, daug baisiau visą gyvenimą praleisti užsiimant nemėgstama veikla.
– Kada ir kur buvote pats laimingiausias?
– Negaliu įvardinti vieno periodo. Mano gyvenime buvo ir tamsesnių, ir šviesesnių laikotarpių, patyriau visokių išbandymų. Žmogų supurto artimųjų netektys, nelaimės, ligos, bet ateina ir džiaugsmo laikotarpis – esu laimingas turėdamas ne tik tris savo vaikus, anūkus, bet ir žmonos Raimondos vaikai man tapo savais. Vis dėlto gyvenime esu optimistas, kuo tampu vyresnis, tuo daugiau gražesnių dalykų pradedu matyti.
Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio laikraštyje „Anykšta“
