Balandžio 11 dieną, penktadienį,Biržinės kelyje, sankryžoje, apsivertė uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ maršrutinis autobusas.
Tai, kad įvyko eismo įvykis, „Anykštai“ patvirtino...
Anykščių socialinės globos namų Troškūnų padalinio kieme planuojama atlikti remonto darbus,.
Planuojama nuimti seną asfaltbetonio dangą, išardyti bordiūrus, kurie yra sudėtų...
Viešoji įstaiga „We Love Lithuania“ paprašė Anykščių rajono savivaldybės pratęsti sutartį dėl mąstysenos keitimo projekto viešinimo iki birželio 31 dienos...
Anykščių rajono savivaldybė kol kas neįsigijo planuotos elektroninės interaktyvios skelbimų lentos, kurią žada pakabinti pirmajame savivaldybės aukšte.
Su uždarąja akcine bendrove...
Pažiūrėkite kiek dar įsakymų yra savivaldybės administracijos direktorė prileidusi – ten jau visai padorios sumos valdininkams už pasivaikščiojimą miesto šventėje, obuolinėje ir eglučių įžiebimuose už pavalgymą „anykštėnų pusryčiuose”, už iškentėjimą visų renginių, už prisirašymą, pakilnojimą ir sunkų pataikavimo darbą mero priėmimuose atliekant paklusnios caro svitos funkcijas – taip sakant už „reprezentaciją”. Už tas sumas beveik ir galima ligoninės vaikų stacionarą atidaryti. Taigi – tai ne vienkartinė netyčinė klaida – tai visa savivaldybės biurokratų ir politikų sistema.
prisiminkite visos administracijos delegacijos kelionę į Vilnių žiurėti dokumnetinio filmo „Šventė” (apie Šimtemečio Dainų šventę)
Už tą „kančią“ jiems irgi buvo kompensuojama dvigubu atlyginimo tarifu, nes grįžimas iš sostinės truko iki 22 val. – viršvalanadžiai.
Vienas paprašė, kitas pasirašė o po to atsiprašė.
Susimovete panstva visam laikui.
Tam yra rašantys kalbas,atsirašinėjimus.
Mano nuomone rajono vadovai ir Taryba, pasirašę ambicingus planus paimti milijonus už minkštos vietos ir juos patratinti per likusį kadencijos laikotaroį neturėtų pamiršti, kad sveikatos paslaugų teikimo priorutetai rajono gyventojams labai daug įtakoja dėl apsisprendimo per rinkimus.
Ar dabartinė valdžia savo veiksmais darys tik greitukus dėl tarnybinio malonumo, ar vykdis priskirtas pareigas užtikrinti viešųjų būtinųjų paslaugų prieinamumą gyvenamojoje vietovėje ?
paieškok korepetitorių lietuvių kalbai išmokti
Kokia meilė paties.Užuojauta.
Tai kaip suprasti- ateini į valstybinį renginį ir matai tuos išrinktus ” liaudies tarnus”, kurie įsigudrino sau dvigubą atlygį susiorganizuot ? O rinkėjai kaip visada dalyvauja už dyka? Mokytojai, medikai iki šiol perka trūkstamas darbo priemones iš savo atlyginimų, o valdžia nesikuklina ir netgi labai nesikuklina…
Įstatymo leidėjai iš karto numatė, kad gali būti tokių merų ir įstatymu pagal Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą uždraudė merams mokėti papildomas priemokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Šlykštukas Žegelis su Tubių užsimanė užsidirbti papildomus kelius eurus per valstybinę šventę. Galvojo, kad neiškils į viešumą. Dabar atsiprašinėja.
Ikimokiklionio ugdymo įstaigų išlaikymas kaimiškose vietovėse taip pat turėtų būti mero ir Tarybos narių galvose, o paskui ir rankose, bet kai galvos užimtos „svarbiasniais”, politikams rūpimo valstybinio biznio įsisavinimo reikalais, tai gyventojų sveikatos ar švietimo paslaugos eina į trečią ar dar tolesnę eilės vietą.
Yra rajonų, kur prie lovio neprilindo valstiečių. Ten politikai dirba žmonėms.
Dainius žiogelis padarė dydelę klaida oturi be klaidos .
Sveikatos paslaugos skirtos vaikams turėtų būti stratėginė ne tik socialinė, bet ir savivaldybės pasirwngimo ekstriamalių situacijų valdyme veiklos sritis.
Deja, iš socdemų ir valstičių politikų, bei sveikatos įstaigų vadovų laikysenos atrodo, kad jiems patogiau daryti tai, kad nieko nerikėtų daryti dėl vaikų ir juos auginančių tėvų poreikių rajone.
Atsimename kas labiausiai per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją labiausiai stengėsi sunaikinti ligoninės provincijoje. Ministras valstietis turėjo tik du tikslus – uždrausti alkoholį ir uždaryti visas provincijos ligoninės. Tik Codid 19 epidemija ir valstiečiu pralaimėti rinkimai išgelbėjo Lietuvos provinciją nuo valstiečių planuoto numedicinimo.
Atsimenam. Noras uždaryti ligoninę atrodė kaip koks patologinis. Mes jiems provincija, ne žmonės, reikalingi tik balsavimui, bet tai būna retai, o ir makaronai ant ausų pigūs.
Valstiečių požiūris į žmogų, primena Dikenso ir Gorkio aprašytus ponus. Lietuviškiausias naratyvas – gegutė priverstos kukuoti baudžiauninkės sušaudymas.
Sveikatos paslaugos paskutinėj vietoj. Nerūpi nei vaikai, nei suaugę. Ligoninės direktorius kokias duris išlupt ar laiptus pamūryti įsakys, iš savo amžinų išeiginių grįžęs… Visi vieno lizdo paukščiai. Sau dirba, negi mums.