
Anykščių koplyčioje eksponuojama iš Troškūnų krašto, Naujasėdžio kaimo, kilusio skulptoriaus, tapytojo, Nacionalinės premijos laureato Vytauto Šerio paroda. Jos atidarymas sutapo su 85-uoju kūrėjo gimtadieniu. Koplyčioje koncertavo menininko dukra Saulė Šerytė (mecosopranas).
1931-ųjų sausio 24-ąją Naujasėdžio kaime gimęs V. Šerys, baigęs Troškūnų progimnaziją, Vilniaus dailės institute įgijo dailininko tapytojo ir skulptoriaus išsilavinimą. Kūrėjas greitai išgarsėjo kaip medinių skulptūrų meistras, vėliau ir kaip ir savitą braižą turintis tapytojas. Iki 2001m. V. Šerys Vilniaus dailės akademijoje dėstė skulptūrą. Beje, jis rašė ir eilėraščius.
Savo gimtinės V. Šerys niekada nepamiršo ir tai nebe pirmoji jo paroda Anykščių krašte. Savo darbus toje pačioje Anykščių koplyčioje jis eksponavo 1996 m., tuomet pats dalyvavo parodos atidaryme, skaitė savo eilėraščius, prisiminė jam brangius Naujasėdžius. „Užsimerkiu ir matau kiekvieną medį, takelį, keliuką, netgi kaimynus”, – sakė tuomet.
Šioje parodoje koncertavusi kūrėjo dukra S. Šerytė pastebėjo, kad bronzinė jos skulptūra eksponuojama parodoje, tėčiui atrodė, kad tai labiausiai pavykęs jo kūrinys, pats gražiausias…
“Šerys kūryboje yra vientisas. Skulptūrose jis tarsi save išdrožia: kampuotą, lėtą, paskui nušlifuoja, kad galėtų sklandyti, – taip apie V. Šerio skulptūras, kuriose galima įžiūrėti sklendžiantį paukštį, atsiliepė rašytojas, buvęs Lietuvos kultūros ministras Saulius Šaltenis. – Fantastiškas spalvos ir formos jutimas. Tai kyla iš jo aplinkos, kurioje užaugo. Šventosios upė, Anykščių šilelis, Rubikių ežeras, Troškūnai, siaurukas geležinkeliukas (važiuojant juo į kalną, buvo galima spėt pasižemuogiaut). Aš taip jaučiu Šerį… Tapytojo judesys brėžia ženklus peizaže. Ežerų kranto plaukiančios linijos, meldynai, medžių siluetai, kartojantys jas… Šerys spalvom mato pasaulį – stebuklą, kuris vyksta jo akyse nuo pat vaikystės, nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo, iki susitapatinimo su gamta, arkliu, debesiu ar paukščiu. Šerys sakė: aš ne menininkas, aš paprastas žmogus, žmogelis. Aš ne menininkas, o kaip paukštis ar gandras vaikštau, žiūriu, ariu tą peizažą, sklandau ar svyruoju tarsi medis”. Šie žodžiai itin tinka Anykščių koplyčioje eksponuojamiems darbams.
Šį pasaulį menininkas paliko 2006-ųjų spalio 7 dieną.
Paroda veiks iki vasario 24 dienos.
57937 222315conclusion which you are completely proper but a couple of require to be 426471