Ketvirtadienį Seimui svarstant Miškų įstatymo pakeitimus, šalies miškininkai rengia mitingą, vildamiesi, kad parlamentarai pasisakys už tai, jog nebūtų išardyta urėdijų sistema. Į Vilnių piketuoti išvyko ir Anykščių miškų urėdijos darbuotojai. „Anykštos“ paklaustas, kas laukia anykštėnų miškininkų, jei Seimas nuspręs ardyti urėdijų sistemą, Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis sakė: „Atleidimo iš darbo lapeliai… O kaip kitaip būna? Visi valstybiniuose miškuose dirbantys Lietuvos miškininkai gaus lapelius, o paskui vieni liks, kitų – neliks.“ Pasak S.Kinderio, reformos priežastis yra „baltais siūlais“ siūta, už kurios slypi lobistinių grupių interesai.
Anot protesto akcijos organizatorių – Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, 2012 m. Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, skelbdami kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, Lietuvą pripažino pirma pasaulyje pagal miškų išsaugojimą, tačiau Generalinė miškų urėdija ir Aplinkos ministerija siekia keisti veikiančią sistemą ir reorganizuoti pelningai veikiančias organizacijas. Pasak federacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, stebina tai, kad planai pakeisti gerai veikiančią sistemą rengiami slaptai, o visuomenei pateikiama klaidinama ir miškininkus šmeižianti informacija. Esą šiuo metu gerai funkcionuojanti sistema vadinama pasenusia, o ketvirtadienį Seimas svarstys Miškų įstatymo pakeitimus, kurie sustabdytų šią nepagrįstą pertvarką. I. Ruginienės teigimu, planai reorganizuoti urėdijas ruošiami be socialinio dialogo, dėl to susidaro įspūdis, kad informacija slepiama sąmoningai. Maža to, visuomenei pateikiama klaidinama ir urėdijas šmeižianti informacija. „Šiandien sprendimai vykdomi už uždarų durų, ignoruojant socialinius partnerius. Didiesiems medienos perdirbėjams atstovaujančių lobistų pastangomis menkinamas miškininkų autoritetas visuomenėje, į pagalbą pasitelkti ir brangiai nusamdyti užsienio analitikai, kurie neva nurodė imti pavyzdį iš Latvijos. Tiesa, iš pradžių ten pajamos iš miškų akivaizdžiai padidėjo, tačiau dabar situacija liūdna – beveik nebeliko ką kirsti”, – sako miškininkų profesinės sąjungos vadovė. Be to, pasak jos, viešai bandoma įrodyti, kad dabartinė puikiai funkcionuojanti sistema yra pasenusi. Tačiau, pasak I. Ruginienės, tik nežinančiam gali pasirodyti, jog taip ir yra. „1937 m. valstybiniai miškai buvo suskirstyti į 42 urėdijas, tiek pat yra ir dabar. Tačiau tuomet bendras miškų plotas Lietuvoje tebuvo 1,08 mln. ha. Tad vienai urėdijai vidutiniškai teko tik 25,7 tūkst. ha miškų, dabar jie padidėjo iki 52 tūkst. ha – daugiau nei du kartus. Tačiau pavyko racionaliai išnaudoti esamas infrastruktūras ir nekurti naujų darinių”, – pabrėžė ji. Miškininkai sunerimę ir dėl ketinimų atleisti daug darbuotojų, tačiau mano, jog pateikiama ne visa informacija apie tai. „Tarp oficialių pranešimų prasprūsta informacija apie ketinamus atleisti 320 miškininkų. Tačiau, jei bus įgyvendintas Latvijos modelis, skaičius išaugtų iki 3 000 žmonių. Ypač tokia situacija grėsminga regionuose, kuriuose ypač didelis nedarbas”, – įsitikinusi I. Ruginienė. Mitinge, pasisakoma prieš pelningai veikiančių urėdijų sistemos ardymą, socialinių partnerių ir socialinio dialogo ignoravimą, darbo vietų naikinimą, ypač kai didžioji dalis darbo vietų lokalizuojasi regionuose, slaptą reorganizavimo planų rengimą, prieš visuomenę klaidinančios ir urėdijas šmeižiančios informacijos skleidimą. Tikėtasi, kad jame dalyvaus iki 1 000 žmonių.
Pernai iš pareigų buvo atleistas generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Paskui jis kurį laiką dirbo generalinio urėdo pavaduotoju, o prieš savaitę tapo Rokiškio miškų urėdijos urėdu. „Kas gali paneigti galimybę, kad…“ – paklaustas, ar B.Sakalausko „tremtis“ nėra susijusi su būsima reforma, šyptelėjo S.Kinderis.
