Anykščių technologijos mokyklos likimas lieka neaiškus (Nr. 83, 2018-10-20)

Nuo Naujųjų metų šalies profesinio ugdymo įstaigos turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas, jų dalininkais turėtų tapti Švietimo ir mokslo ministerija bei savivaldybės. Anykščių technologijos mokyklą valdo Švietimo ir mokslo ministerija, o tolesnė mokyklos ateitis miglota. Anykščių rajono valdžia dvejoja, ką daryti su šia mokykla, nes tapdama būsimos VšĮ dalininku užsikrautų ir finansinę naštą.  
„Anykštos“ redakcijoje pirmadienį buvo surengta diskusija apie profesinio ugdymo ateitį Anykščiuose. Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Antanas Baura, rajono meras Kęstutis Tubis bei Anykščių technologijos mokyklos direktorius Ramūnas Zlatkus. Pašnekovus kalbino žurnalistas Vidmantas Šmigelskas. Meras į diskusiją atvyko lydymas patarėjo Donaldo Vaičiūno bei atstovės spaudai Silvijos Sakevičiūtės. Judviejų užduotis buvo pasidaryti savąjį diskusijos vaizdo ir garso įrašą, kad „Anykšta“ nedrįstų koreguoti diskusijos.
Pokalbis truko daugiau nei valandą. Skaitytojams pateikiame sutrumpintą diskusiją.

V.Šmigelskas: Diskusijos įžangai prašyčiau Anykščių technologijos mokyklos direktoriaus R.Zlatkaus pristatyti savo mokyklą – kiek joje mokytojų, kiek mokinių, kokias profesijas Anykščių technologijos mokykloje galima įgyti?

R.Zlatkus: Šiais mokslo metais turime 185 mokinius, pernai taip pat buvo 185. Situaciją lemia ir  demografinė padėtis, ir kiti dalykai. Anksčiau žmogus turėdamas vieną specialybę galėjo mokytis antrosios, dabar nebegalima – valstybė dabar finansuoja tik vienas studijas. Kitos studijos galimos – tik darbdavio ar užimtumo programų lėšomis. Turime 41 darbuotoją, iš jų 4 dirba antraeilėse pareigose.

V.Šmigelskas: Jūsų įstaigos absolventams yra vietos darbo rinkoje? Ar vis dėlto ruošiate bedarbius?

R.Zlatkus: Sakykime – tarptautinių pervėžimų vairuotojai – ekspeditoriai… Jeigu žmogui suteiki šią kvalifikaciją, tai Lietuvoje darbo – kiek tik nori. Pažiūrėkim jau kiek Anykščiuose ukrainiečių ir baltarusių tarptautinių vežimų vairuotojais dirba. Visi vežėjai garsiai sako: duokite vairuotojų. Technikos priežiūros verslo darbuotojai įgyja ir traktorininko teises, gali dirbti ir žemės ūkyje, nors jų specializacija automobilių techninė priežiūra ir remontas. Virėjų specialybė labai paklausi – su kuo šneku – visiems jų trūksta.

V.Šmigelskas: Antanai, Jūs arčiausiai Dievo. Kokia pertvarka bus nuo Naujųjų metų ir kas čia vyksta?

A.Baura: Tie patys žmonės, kurie čia sėdime – meras, mokyklos vadovas ir aš, per nepilnus pusantrų metų susitinkame septintą kartą. Šiais metais jau trečią kartą. Regis, mūsų visų toks pats supratimas, noras, kad Anykščių technologijos mokyklos teikiamos paslaugos išliktų. Ne patalpas bet kokia kaina reikia saugoti, o paslaugą. Praėjusių metų Seimo rudens sesijoje buvo priimtas naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymas, kuris labai reikalingas, jo teikėju buvo šalies Prezidentė. Kas keisis nuo Naujųjų metų? Keitimasis toks, jog pagal naujai priimtą įstatymą iki šių metų gruodžio 31 dienos visos šalies profesinio ugdymo įstaigos turi tapti Viešosiomis įstaigomis. Greta to, Vyriausybė priėmė nutarimą, poįstatyminį aktą. Tolesni žingsniai – jau savivaldos lygmenyje. Konkrečiu atveju – ar Anykščių rajono savivaldybė yra apsisprendusi, kokius ji žingsnius daro? Būtų galima daryti bendrą juridinį darinį – apjungiant technologijos mokyklą ir kažkurią Anykščių miesto ar rajono mokyklą. Džiaugiuosi, kad „Anykšta“ ryžosi apskrito stalo diskusijai, nes matau ir tolimesnius žingsnius. Ši diskusija yra ir kvietimas Anykščių visuomenei pasakyti savo žodį – technologijos mokyklos paslaugos reikalingos ar nereikalingos? Jau nuo pavasario rajono vadovams bandžiau siūlyti – pasikvieskim iš ministerijos atsakingus asmenis, kurie pateiktų informaciją, bet tas mano pasiūlymas nebuvo priimtas ir turime situaciją tokią, kokią turime. Tuo labiau, mokyklos vadovas pasakys – iki šiol šios mokyklos strategija Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra patvirtinta. Jei bus skelbiami projektų šaukimai, mokykla neturėdama strategijos net negalės teikti paraiškų.

V.Šmigelskas: Taigi, mere, kokius žingsnius daro savivaldybė? Kokie savivaldybės priimti sprendimai?

K.Tubis: Noriu papildyti gerbiamą Antaną – mes galime kiek nori kartų susitikti, bet susitikimų metu turi būti priimami sprendimai ir protokoluojama, kas ką padarys. Antano kvietimu, lankiausi Seime, bet mes jokios medžiagos po pasitarimo, kas buvo nutarta, nei iš Švietimo ir mokslo ministerijos, nei iš Seimo negavome. Realiai visi susitikimai turi prasmę, kai priimami sprendimai. Gaila, bet gerbiamas Antanas klysta – Vyriausybės nutarimas nėra priimtas. Yra tik Vyriausybės nutarimo projektas. Technologijų mokyklos į viešąsias įstaigas nėra pertvarkytos. Numatyta, bet dar nepadaryta. Galiu pasakyti, kad pirmas Švietimo ir mokslo ministrės įsakymas priimtas 2018 m. kovo 26 dieną, tada buvo patvirtintas priemonių planas. Ten įvertinta, kiek yra Utenos apskrityje  technologijų mokyklų, įvertinta, ką reikėtų padaryti, ir konkrečiai tame plane nurodyta, kad su Antano Baranausko pagrindine mokykla siūloma technologijos mokyklą jungti. Technologijos mokykla turi 185 moksleivius ir nuo 2019 metų nebeliks antros programos. Mes nežinome, kiek lėšų Vyriausybė skirs technologijų mokymui. Ir, mano nuomone, ir daugelio rajono Tarybos narių nuomone, technologijų mokymas, kaip profesinio ugdymo mokymas, turi likti rajone. Technologijos mokyklos biudžetas yra 440 tūkstančių eurų per metus, o mokinio krepšelį sudaro visų rajono mokinių bendras skaičius. A.Baranausko pagrindinėje mokykloje yra 431 moksleivis. Viskas gyvenime yra susiję. Tad pertvarka ypač paliestų mažas mokyklas, mokytojų atlyginimus ir panašiai… Aš neneigiu, kad turi ta funkcija išlikti rajone, bet turime žinoti, kad pertvarkant mūsų įstaigas į viešąją įstaigą, pagal priemonių planą yra numatyta, kad bus du dalininkai – savivaldybė ir valstybė. Todėl A.Baranausko mokykla taptų valstybine, lyg ir prarastume rajone galimybę naudotis mokinio krepšelio lėšomis. Antra – jokių skaičių dėl profesinio lavinimo krepšelio neturime, dėl teritorijos priežiūros – neturime, komunalinių paslaugų – neturime. Kokia pastatų būklė ir kokia mokymo bazė, duomenų neturime. Mes norime, kad diskusija būtų lygiavertė, nes mūsų mokymo įstaiga ir personalo skaičiumi, ir mokinių skaičiumi yra didesnė.

V.Šmigelskas: Technologijos mokykla taip pat mūsų…

K.Tubis: Bet yra savivaldybės įstaiga ir valstybės įstaiga. Plačiąja prasme taip – abi jos Lietuvos, bet aš kalbu apie savivaldybę, savivaldybės atsakomybę. Jeigu pertvarkome mokyklas – keičiasi visų darbuotojų statusas. Reiškia turi būti sudėliotas planas, kada kas įspėjamas, kaip įspėjamas, koks valdymo būdas. Turime karčią patirtį su Susisiekimo ministerija, kai prašėme beveik pusantrų metų siaurajame geležinkelyje atlikti auditą, kai prašėme pakeisti laikiną vadovą… Įmonė dabar turi labai didelę skolų sumą, nes Susisiekimo ministerija nepriėmė mūsų pasiūlymo, o Seimo nariai irgi įtakojo mus, kad priimtume kitus dalininkus, nesusitvarkę įstaigoje. Gerbiamas Zybartas (Saulius Zybartas – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius – red. past.) pasakė Seime, kad gali būti taip, jog bus auksinis balsas.

V.Šmigelskas: Mere, Jūs nepasitikite valstybinėmis institucijomis?

K.Tubis: Jungiamos dvi įstaigos. Valstybės deleguota funkcija perduota savivaldybei ir mes ją privalome užtikrinti. Mes sutinkame tą naštą gauti, bet turi būti aiškūs visi rodikliai. Ar tai būtų savivaldybės įmonė, ar tai būtų valstybės įmonė, mes turime žinoti aiškias taisykles ir sumas. Ministrės pateiktose skaidrėse aiškiai parašyta, kad lemiamas sprendimas balsuojant yra ne savivaldybės, o valstybės. Valstybės deleguotas atstovas pasakys, kad kaštus turi dengti savivaldybė….

V.Šmigelskas:  Antanai, jūs galite atremti mero teiginius, jog visa pertvarka skendi migloje?

A.Baura: Galiu paaiškinti tik savivaldybės noro neturėjimu. Juk tiek nedaug iš savivaldybės norima. Įstatyme labai aiškiai parašyta – profesinio lavinimo mokyklos viešosiomis įstaigomis tampa iki gruodžio 31 dienos. Dabartiniu metu vyksta turto vertinimas.

K.Tubis: Vyriausybės nutarimas šiai dienai nepriimtas. Jeigu priimtas, sakykite datą ir numerį. Kokia data ir numeris, sakykite kolegos?

A.Baura: Praėjusį trečiadienį priimtas Vyriausybės nutarimas.

K.Tubis: Mes ką tik buvome susirinkę su Švietimo skyriaus ir Teisės skyriaus darbuotojais ir klausiau jų. Vyriausybės nutarimo nėra. Yra tik projektas.

A.Baura: Mere, patikslinsiu. Tegul nepriimtas – keičia tai esmę ar ne? Darinys, kuris būtų sukurtas, realiai funkcionuoti pradėtų 2019 metų rugsėjo 1 dieną. Laikas yra paliktas. Devyni mėnesiai yra. Klausimas yra savivaldybės apsisprendimas, tam, kad tolimesni žingsniai būtų. Reikia apsisprendimo iš savivaldybės pusės – reikalinga ar nereikalinga mokykla. Mere, ar yra vilties, kad į spalio mėnesio rajono tarybos posėdį bus pakviesti ministerijos žmonės, kurie Tarybos nariams paaiškintų situaciją? Ar jūs, mere, ne per daug imatės ant savęs?

K.Tubis: Gerbiamas Seimo narį, yra funkcija, atsakomybė yra savivaldybės, savivaldybės taryba yra aukščiausias organas ir yra Seimo narių funkcijos. Jūs galėtumėte mums padėti, kad Zybartas iš tikrųjų atvažiuotų. Mes kvietėme, mūsų Švietimo skyriaus darbuotojai kvietė susitikti su mokyklos bendruomene, išaiškinti susijungimo sąlygas, jis sakė: „Nematau galimybių“. Jis nemato galimybių… Jis neturi, ką paaiškinti.

V.Šmigelskas: Technologijos mokyklos problemos išspręsti negalima, nes Vyriausybė ir Seimo dauguma žiauriai blogai dirba?

K.Tubis: Ne taip sakau. Sakau, kad turi būti nuspręsta, kas kokiomis dalimis ir ką daro. Turi būti metodika. Kreipsimės keli, o gal keliolika merų į Švietimo ir mokslo ministrę, vyksime pas ją ir klausime, duokite mums metodiką.

A.Baura: Mere, kalbėjau su Ablačinsku (Marius Ablačinskas, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas – red.past.) – gal pakvietė jus savivaldybė į 25 dienos posėdį? Sako – nei Zybarto, nei manęs niekas nekviečia.

K.Tubis: Kvietė Jurgita Banienė.

V.Šmigelskas: Sakykim, kai kurie Vyriausybės atstovai blogai atlieka savo darbą, bet negi dėl to mes „paleidžiame“ savo miesto įstaigą?     

K.Tubis: Mes niekur nieko „nepaleidžiame“. Gerbiamas Zybartas man atsiuntė šitą pristatymą ir net nėra telefono, kuriuo galiu paskambinti, tik elektroninis laiškas. Aš jam, kaip direktoriui, būdamas savivaldybės vadovu negaliu paskambinti ( S.Zybarto tarnybinis telefonas – +370 5 2191168 – skelbiamas viešai – red.past.). Tai va toks bendradarbiavimas. Negali atsakyti į konkrečius klausimus ar neturi įgaliojimų? Neturi ką pasakyti, todėl reikia užsisakyti pokalbius telefonu ir neplanuoti darbo.

V.Šmigelskas: Kas bus toliau, jei valstybinės institucijos nepadarys namų darbų, o savo ruožtu savivaldybė nepriims sprendimų?

R.Zlatkus: Šitas klausimas seniai sprendžiamas, pirmas raštas parašytas, kai ministre buvo Roma Žakaitienė, 2006 metais. 2012 metais bernardinai.lt ir „Anykšta“ rašė, kad savivaldybė perima mokyklą iš ministerijos. Trylikti metai eina ir vis nenusprendžiama, kas su mumis bus. Mes prašom tik tiek – nuspręskit. Jeigu padarys kitos mokyklos skyriumi, šitie pastatai po dviejų metų bus tušti. Išleis paskutinius mokinius ir skyrių uždarys.

V.Šmigelskas: Dvylika metų niekas nieko nedarė, tai nėra prasmės ir dabar kažką daryti?

R.Zlatkus: Gali būti įvairių variantų. Žmonėms gali atrodyti, kad bendrojo lavinimo mokyklą sujungti su profesinio ugdymo mokykla – problematiška, nors yra pavyzdžių užsienyje.

K.Tubis: Metodikos nėra.

R.Zlatkus: Ką duotų sujungimas? Mokytojai tas pačias pamokas turėtų. Bendrojo ugdymo dalykus mokytųsi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio ugdymo – profesinėje mokykloje. Būtų mokykla tarsi su dviem  pastatais.

K.Tubis: Kiek bus mokinių, jei yra tik pirmoji programa finansuojama?

R.Zlatkus: Šiemet mums nebeleido priimti, bet mes ruošiame dokumentus ir kitais metais turėsime 2-3 tęstinio mokymo programas.
 
V.Šmigelskas: Mokykla dabar  yra ne savivaldybės. Jeigu savivaldybė sutinka perimti mokyklą, ji gauna ir didžiulį turtą, kurį gali naudoti savo nuožiūra…

K.Tubis: Jeigu mums visą naštą uždės – nebus krepšelio – mes nežinome, ką daryti. Juolab, jeigu valdymas bus iš jų, mes nieko negalėsime padaryti. Grįžęs parašysiu prašymą ministrei atsiųsti metodiką.

V.Šmigelskas: Mere, įsivaizduojat, kad jūs tik parašot ir ji per dešimt minučių atsiunčia metodiką?
 
K.Tubis: Yra buvę ir tokių atveju. Gal metodika paruošta, tik ji niekam jos nerodė.

A.Baura: Manyčiau, kad labai nedaug norima iš savivaldybės. Naujos redakcijos įstatymas yra priimtas, kurio viena iš esmių – viešųjų įstaigų atsiradimas, o tai susieta su naujų dalininkų atsiradimu. Nebūtinai turi būti tik du dalininkai – savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Aš daug plačiau įsivaizduoju. Gal dalininkais ateitų „Dojus agro“?  Mere, o kas nutiktų, jeigu rajono Tarybos sprendimu būtų priimta, kad norima, jog mokykla išliktų.

K.Tubis: Mes žinome, ką reikia daryti Tarybai, ką reikia daryti savivaldybei ir sprendimai yra priimami naudinga linkme. Apgalvoti, pasverti ir naudingi savivaldai.

A.Baura: Aš pasitaisau, tegul tai nebūna Tarybos sprendimas, tegul tik priima Taryba šituos žmones (Švietimo ir mokslo ministerijos atstovus – red.past.) ir išklauso.

K.Tubis: Ramūnai, kiek metų strateginis planas nėra patvirtintas? Kada baigėsi ankstesnio plano galiojimas?

R.Zlatkus: Žinau, kad sausio 2-ąją bus treji metai, kai išsiunčiau. Įstatymas vienaip ar kitaip bus įvykdytas. 42 mokyklos turėtų tapti viešosiomis įstaigomis. Pagal  naują Profesinio ugdymo įstatymą bus skiriama  nauja įstaigos taryba – 4 verslo atstovai, kuriuos skirs ministerija, savivaldybės atstovai. Gal mokyklos taryba pasiūlys naujų sprendimų, gal metodika bus parengta, gal naujų minčių kils. Bus nauja taryba, naujas statusas ir vietoje manęs ateis nauji žmonės. Vienaip ar kitai – kažkoks sprendimas turėtų būti.

V.Šmigelskas: Jeigu savivaldybė netampa dalininkais, kas tada bus VšĮ steigėjais?

R.Zlatkus: Ministerija.

A.Baura: Tada kitais metais mokykla tampa skyriumi. Tai spynos uždėjimas, tik tą uždėjimą atidedant metams. Mums reikia apsispręsti – reikia tos paslaugos ar ne. Jeigu nereikia paslaugos, tai gal ir skyriaus nereikia… Sakiau nesakysiu, bet dabar pasakysiu. Labai gražus – mokytojų dienos minėjimas, bet technologijos mokyklos niekur nėra. Tada pradedi galvoti, mere, nemylit jūs šitos mokyklos, na nemylit, gal tada tikrai jos nereikia…

K.Tubis: Nepolitikuokit, nes aš pradėsiu politikuoti. Jeigu pradėsiu – tai bus negerai.

A.Baura: O aš nei kiek išsigandęs nesu.  

K.Tubis: Vienas užmetimas šventės metu, čia vėl užmetimas. Neužmetinėkit, Antanai. Jūsų partija yra koalicijos partneriai rajono Taryboje, mes turime darbą atlikti darbe, o ne išėjus į tribūną politikuoti.
A.Baura: Aštuntas „užėjimas“ šita tema. Kur bešnekėti? Ar čia taip pat politikavimas?

K.Tubis: Jūsų elgesys Seime taip pat buvo netoleruotinas!

V.Šmigelskas: Kas ten įvyko?

K.Tubis: Atsiprašė paskui asmeniškai.

A.Baura: Aš pakėliau balsą. Pasitarimo metu. Ir labai stipriai. Atsiprašiau, nes aš pasikarščiavau. Bet atsiprašiau už toną, o ne už tai, ką pasakiau.

V.Šmigelskas: Panašu, kad preteksto muštynėms nėra, konflikto nebus, nors man jo ir labai norėjosi.

R.Zlatkus: Tikrai turiu padėkoti merui – daug metų prašydavom pagalbos ir nesulaukdavom. Buvo kitų pažadėta, kad bus įrengta vairavimo aikštelė. Dabar ji įrengta. Labai dėkui. Ačiū, kad perkėlė sunkiosios atletikos bazę. Bet labai prašyčiau – sutarkite – reikalingas profesinis ugdymas Anykščiuose ar nereikalingas. Jeigu reikalingas – išlaikykim. Jeigu nereikalingas – nebesikamuokim. Priimkim sprendimą.

K.Tubis: Tikiu Švietimo ir mokslo ministrės drąsa ir protingais atsakymais. Tikiu, kad asmeniškai kalbant mes gausime tą metodiką, bet reikės išprašyti, išreikalauti, nes daugeliu atvejų ministrė negali padaryti įtakos viduriniajai grandžiai