Anykščių vadovų klubo ištakos – tarpukaryje

Anykščių vadovų klubo prezidentas Dalis VAIGINAS sako, kad mūsų krašto verslininkai, vadovai bendradarbiavo ir į organizaciją jungėsi jau smetoninėje Lietuvoje. Vienas svarbiausių Anykščių krašto verslininkų telkėjų buvo pianistės Gražinos Ručytės – Landsbergienės tėtis Pranas Ručys.

 – Kada Anykščių Vadovų klubas įkurtas, kokios jo ištakos?

– Formaliai Anykščių vadovų klubas buvo įsteigtas 2005 m. rugsėjo 21 d., bet jo veiklos užuomazgos siekia tarpukarį. 1935 m. pradžioje Prano Ručio iniciatyva susibūrę Anykščių verslininkai lietuviai įkūrė Lietuvos verslininkų sąjungos Anykščių skyrių. P. Ručys buvo išrinktas jo valdybos nariu. Jis skatino verslininkų paramą kultūros projektams, miesto šventėms, skatino verslininkų konsolidaciją, sąžiningą verslą. Vėliau vyko neformalus bendravimas. Anykštėnai verslininkai ir įmonių vadovai susirinkdavo vedami asmeninių iniciatyvų. Taip susirinkusiųjų skaičius vis didėjo ir didėjo, todėl priimtas sprendimas, kad reikia veiklą formalizuoti.

– Kas gali tapti Anykščių Vadovų klubo nariais?

-Šiuo metu Anykščių vadovų klubas vienija 30 narių. Klubo nariais gali tapti bet kurios Anykščiuose veikiančios įmonės ar organizacijos vadovas (-ai) ar savininkas (-ai).

Turime ir jaunų vadovų, ir didžiulę gyvenimo bei vadovavimo patirtį turinčių žmonių.

Vėlesnė narystė klube nesiejama su privalomu vadovavimu Anykščiuose veikiančiai įmonei, todėl turime žmonių, kurie net išvykę iš Anykščių lieka aktyviais klubo nariais.

-Kokie dabartiniai Anykščių vadovų klubo tikslai, ką veikia jo nariai?

-Pagrindinis klubo tikslas yra jungti Anykščiuose veikiančių įmonių ir įstaigų vadovus bendriems tikslams, rūpintis aktualiais anykštėnams socialiniais, ekonominiais, kultūriniais klausimais bei skatinti tarpusavio paramą bei pagalbą Anykščių bendruomenėje.

Veikiame keliomis kryptimis. Visų pirma, tai diskusijos aktualiais Anykščių rajono klausimais, diskusijos su rajono vadovais, tam tikrų sričių ekspertais, tarpusavio nuomonių išsakymas. Per daugybę klubo formalios ir neformalios veiklos metų pasikeitė daug rajono vadovų, daugeliui jų klubo narių nuomonė buvo svarbi, į ją buvo įsiklausoma. Reikia pripažinti, kad patarimai ir nuomonių išsakymas rajono vadovams vyksta priklausomai nuo to, kiek ta nuomonė rūpi ir ar norima į ją įsiklausyti. Antra veiklos sritis – tai susitikimų su ekspertais, lektoriais, ministrais, valstybinių institucijų atstovais, įdomiais žmonėmis organizavimas. Turėjome susitikimą su ekscelencija prezidentu Valdu Adamkumi, Ingrida Šimonyte, Gitanu Nausėda, Rimantu Rudzkiu, Rimantu Sinkevičiumi, bendravome su Turkijos verslo atstovais. Susitikimų tikrai buvo nemažai, visų jų nevardysiu.

Trečia sritis – tai ryšiai su kolegomis, turiu galvoje panašius klubus iš kitų rajonų. Kai kuriems klubams savo patirtimi ir patarimais padėjome įsisteigti. Artima draugystė mus sieja su Pasvalio verslininkų klubu „Verslo žiedas“, Rokiškio verslo klubu, Kupiškio rajono verslininkų ir namudinio verslo klubu, Ukmergės veiklių verslininkų-vadovų klubu, Širvintų Krašto Verslininkų ir Vadovų Klubu, Biržų rajono verslininkų asociacija. Anksčiau minėtų rajonų verslininkai susitikimų metu konstatavo bei priėmė sprendimą, kad reikia steigti verslo sąjungą, kuri suvienytų jėgas, nes rajonus jungia tos pačios bėdos, tokios kaip nedarbas, žmonių migracija, tuštėjančios mokyklos ir ligoninės, valstybės paslaugų apimčių mažėjimas rajonuose, verslo plėtros galimybių ribotumas ir kt..

Situaciją galima būtų pristabdyti, imantis vienokių ar kitokių priemonių, bet tam turi bendradarbiauti verslo organizacijos ir atitinkamo rajono valdžia. Deja, rajono valdžia, geriausiu atveju, tik išklauso verslininkų pateiktas pastabas, pasiūlymas. Kai kuriuose rajonuose verslininkai negali rasti sutarimo su rajono valdžiai. Todėl ir siūlome idėją jungtis,: būsime labiau girdimi, labiau išklausomi o tai turėtų reikšmės rajonui, regionui ir visai Lietuvai.

Na ir ketvirta veiklos sritis – tai pažintinių ir pramoginių kelionių organizavimas. Tradiciškai kasmet rengiame spartakiadą, į kurią pasivaržyti kviečiame kolegas iš kitų rajonų klubų. Dalyvaujame kitų klubų renginiuose. Vykstame į keliones, aplankome įdomias įmones, turėjome išvyką į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Vilniaus savivaldybę, keliaujame po rajoną, Lietuvą ir svetur.

Anykstenai.lt apie Praną Ručį:

,,Jaunystėje P. Ručys išvyko į JAV, gyveno Brukline (Niujorkas) kartu su vyresniuoju broliu Antanu, dirbo siuvykloje. Jis dalyvavo JAV lietuvių kultūrinėje veikloje, dainavo operetės teatre.

Apie 1921 m. P. Ručys grįžo į Lietuvą, įsikūrė Panevėžyje ir kartu su Mykolu Gindrėnu, kilusiu iš Paandrioniškio kaimo (Anykščių r.), atidarė parduotuvę ,,Lietuvių amerikiečių manufaktūros prekyba“.

Po kelerių metų P. Ručys persikėlė į Anykščius ir čia toliau jau vienas pats tęsė prekybos verslą. Išsinuomojęs patalpas Rozalijos Šaltenienės namuose (buv. Bažnyčios g. 28, dabar Vilniaus g. 5), jis atidarė manufaktūros (pramoninių prekių) parduotuvę.

Apie 1929 m. jis nusipirko Pinchaus Levinzono medinį namą (buv. A. Baranausko a. 11, dabar A. Baranausko a. 1), jį nuvertė ir iki 1931 m. pasistatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, kurio pirmajame aukšte iki 1940 m. turėjo privačią manufaktūros parduotuvę, o antrajame gyveno su šeima. Jo verslas buvo orientuotas į Anykščių elitą, suinteresuotą kultūringu aptarnavimu, geros kokybės prekėmis, daugiausia buvo prekiaujama audiniais ir avalyne. Prie savo namų jis įrengė ir atidarė pirmąją Anykščių degalinę – benzino automatą, pirmasis pradėjo moderniai prekiauti degalais ir tepalais automobiliams.“