Anykščių viensėdį garsina mobiliojo ryšio antenų bokštai

Šiauriniame Anykščių miesto pakraštyje, abipus Anykštos upelės, ant kalvų, išsimėčiusios Anykščių viensėdžio sodybos. Kam išpuolė čia gyventi, neatsidžiaugia gamtos grožiu. Ir miestas čia pat – nuo tolimiausios kaimo trobos iki Anykščių centro yra kokie trys kilometrai.
Kaime gyvenamąją vietą deklaruoja 62 gyventojai. Anykščių viensėdyje įsikūrusi baldų gamybos įmonė ir pastatyti net trys telekomunikacijų bendrovių mobiliojo ryšio bokštai.

Dar neseniai gyventojų
būta dvigubai daugiau

Už siaurojo geležinkelio pervažos, pirmąja, Janydžių gatve, pasikėlus ant kalno prasideda pirmosios viensėdžio trobos ir atsiveria nuostabus vaizdas į už nugaros pasilikusius Anykščius bei tarp kalvų boluojantį Anykštos slėnį. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, šios viensėdžio aukštumos atsidūrė fronto linijoje. Galima spėti, kad po karo, kolūkmečiu, tos kalvos ir už jų prasidedantys laukai buvo apgyvendinti tankiau, dar prieš penkiolika metų gyventojų buvo priskaičiuota dvigubai daugiau nei dabar. Tačiau sodybų tuštėjimo metas nebuvo išimtis ir prie pat miesto prigludusiam kaimui. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, gyvenamąją vietą kaime deklaruoja 62 gyventojai, kaime nebuvo kapinių, jis priklauso Keblonių seniūnaitijai.

Bokštų skleidžiama
energija džiugina ne visus

Išskyrus Storių kalvas, Anykščių viensėdis bus bene aukščiausia vieta šalia miesto. Pirmieji „Omnitel“ ir „Bitės“ bendrovių mobiliojo ryšio bokštai ant kalno išdygo dar praeito amžiaus pabaigoje, o šiame amžiuje prisijungė ir trečiasis – „Tele 2“ mobiliojo ryšio bokštas. Jų skleidžiami signalai daugumos gyventojų negąsdina, nors kai kurios trobos visai šalia ir net bokštų papėdėje.
„Čia mano tėveliai gyveno, čia mano žemė, čia gimiau, čia ant to gražaus kalnelio užaugau, – sakė vieno pirmųjų ant kalno pastatyto bokšto papėdėje gyvenanti, augusi 5 asmenų šeimoje ir pati 5 vaikus užauginusi, anūkų net nesuskaičiuojanti senolė Janina, Teklė Banytė. – Nekliūva man tas bokštas, tačiau sūnus taip nesako, kai baigsis sutartis, žada jos nepratęsti“.
„Mama čia tą sutartį pasirašė, kai aš dirbau Norvegijoj, jai ten pinigų pasiūlė, tai ir pasirašė, – pastebėjo Gintaras Papievis. – Kai tik baigsis sutartis, aš linkęs jos nepratęsti, sieksiu, kad bokštas būtų nugriautas. Netikiu, kad mobiliųjų bokštų spinduliuotė nekenksminga. Juk net kiekvienas mobilusis telefonas kenkia sveikatai“.
Kiti mano kalbinti atokiau nuo bokštų gyvenantys žmonės tik gūžčiojo pečiais. Savaime suprantama, kad bokštų savininkai turi visus reikiamus dokumentus, įtikinančius, kad bokštų skleidžiami signalai žmogaus sveikatai nekenksmingi, tačiau mokslininkai vis drąsiau teigia atvirkščiai. „Antenas Lietuvoje UAB „Antena“ 1992 m. pradėjo statyti mobilaus korinio ryšio bazines stotis ir dabar yra apie 2100 „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė“ operatorių mobilių ryšio bokštų… Ši industrija teigia, kad jų antenų spinduliuotė yra saugi, bet nuolat auga fizikų ir gydytojų skaičius, kurie su tuo nesutinka ir mato artėjančią sveikatos krizę. Bazinių stočių antenos keleto kilometrų atstumu spinduliuoja tokias pat mikrobangas, kurios šildo ar kepina maistą jūsų mikrobangėje krosnelėje, tik mažesnės galios.
Tyrimai seniai parodė, kad net silpna elektromagnetinė spinduliuotė žaloja DNR ir ląsteles, ypač nervų, silpnina imuninę sistemą, skatina smegenų auglius ir vėžį, sukelia depresiją, Alzhaimerio ir daugelį kitų ligų“, – teigia prof. habil. Dr Jonas Grigas.

Buvusioje fermoje gamina
baldus

Šiek tiek tolėliau nuo miesto, Janydžių gatvės 45-uoju numeriu pažymėtame pastate, įsikūrusios bendrovės „Anykščių baldai“ dirbtuvės. „Šias patalpas, tiksliau buvusią paršelių fermą, įsigijome prieš kelis metus iš Antalgės paukštyno, – pastebėjo bendrovės direktorius Daivis Grigonis. – Fermas įsigijęs paukštynas niekada ten paukščių nelaikė, o kai stogas pradėjo griūti, pardavė mums. Prieš pradedant baldų gamybą, teko daug investuoti – sutvarkyti stogą, apšiltinti, išdažyti. Įsikraustėme pernai rudenį, tačiau dar iki galo neįsikūrėme, bet baldus gaminame.“
Bendrovėje dirba vos 6 žmonės, keturi iš jų neįgalūs, tačiau jų darbštumu ir nagingumu direktorius džiaugiasi. Juk net norvegams, Lietuvos paštui įtiko su čia pagamintais baldais. „Mus renkasi ir nestandartinių baldų norintys gyventojai“, – sakė direktorius.

Į Anykščius – pėsčiomis

Eimontas Krasauskas iš Anykščių ėjo pėsčias. Pasisiūlius pavežti, atsisakė. „Kiek čia to kelio! Nuo namų iki pašto lygiai 3 kilometrai. Per pusvalandį ir nueini“, – sakė vyras. Buvęs panevėžietis į Anykščių viensėdį atsikėlė prieš penkiolika metų iš Senųjų Elmininkų. Iš ten miestas be nuosavo transporto buvo sunkiau pasiekiamas. Kita vertus, nuo viensėdžio kalvų visas miestas kaip ant delno, panorama nepakartojama, tad ir pasivaikščioti smagu.
Vasaromis E. Krasauskas dirba Anykščių urėdijoje, o žiemą darbo nėra, tad laiko turi į valias. Beje, vyras prasitarė, kad garsus dailininkas, grafikas Stasys Krasauskas jam kaip ir giminė iš senelio pusės. Tik gaila, kad toks tvirtas ir kūrybingas buvęs vos 46–erių pasimirė…