Anykščių viešosios bibliotekos darbuotojams pristatyta Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka

Kovo 16 d., minint Knygnešio dieną, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojams buvo pristatyta A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugoma bibliofilo Stanislovo Didžiulio (1850–1927) asmeninė biblioteka.

 Ją pristatė muziejaus direktorius Antanas Verbickas ir muziejininkė, vyriausioji fondų saugotoja Rasa Bražėnaitė.

Biblioteka, kurią S. Didžiulis pradėjo kaupti 1870 m., užima svarbią vietą Lietuvos knygos kultūros istorijoje. Nors ir persekiojamas caro valdžios, S. Didžiulis sukaupė turtingiausią lituanistikos spaudinių asmeninę biblioteką ir sugebėjo ją išsaugoti ateities kartoms. Jau spaudos draudimo laikotarpiu Griežionėlėse saugoma biblioteka lietuvių šviesuomenės laikyta tautinės savimonės simboliu. Jos vertingas palikimas praturtino Lietuvoje saugomų lietuviškų knygų lobyną.

Daug leidinių išsisklaidę po kitas Lietuvos bibliotekas: jos saugomos Kauno apskrities viešojoje, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos fonduose. Muziejuje saugoma iš viso 86 leidiniai: 62 knygos ir 24 periodiniai leidiniai. Juos 1958–1960 m. muziejus įsigijo iš privačių asmenų.

Seniausia muziejuje saugoma knyga – „Bayki i przypowiesci Ignaciego Krasickiego“ (1830 m.), vėliausias leidinys – žurnalas „Russkoje bogatstvo“ (1918 m.). S. Didžiulis knygas ženklino – kai kuriose matomi ekslibrisai ir antspaudai, kitose knygose yra dukters A. Didžiulytės-Kazanavičienės įrašai. Seniausios ir vertingiausios 15 knygų yra restauruotos.

Liudvika Nitaitė, 1877 m. ištekėjusi už Stanislovo Didžiulio, rado jau turtingą biblioteką. Apysakoje „Ką aš beatmenu“ rašė: „Pažinau turtingą mano vyro biblioteką. Dievulėli, kiek čia visa ko gera! Kiek čia turto! Imuos visom pajėgom skaityt ir pajuntu aš su visu „dideliu“ savo mokslu nieko nežinanti, gyvenimo nepažįstanti, gyvenus svajonėm, nežinodama, kas svarbiausia gyvenime. Prašau vyro, kad man parsiųsdintų kurių pasirinksiu knygų. Sutiko. Užsisakiau daug medicinos, veterinarijos, botanikos, higienos, daržininkystės, apie vaikų auginimą, metodą Froblio, Augusto Ješkes. Ėmiau studijuot ir tame radau sau rimties ir ben kiek naudos. Parsisiųsdindavom iš Varšuvos keletą laikraščių ir nemaža knygų. M. Orgelbrando knygynas kas mėnuo atsiųsdavo katalogus, iš kurių būdavo galima pasrinkt naujausių gerų knygų. Tada atsirado ir Smiles’o ir Spencer’io ir daugelio kitų, kurios man davė nemaža naudos.“

Bibliotekininkai savo ruožtu pristatė pačių gamintus patiekalus pagal L. Didžiulienės-Žmonos receptus, pateiktus jos 1893 metų knygoje „Lietuvos gaspadinė, arba Pamokinimai kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas“ (1904 m.).

Nuoširdžiai dėkojame gerb. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriui Antanui Verbickui ir muziejaus darbuotojai Rasai Bražėnaitei už S. Didžiulio bibliotekos pristatymą ir už galimybę pamatyti bei prisiliesti prie šių išsaugotų vertybių.