
Kad bendruomenės gali būti ne tik kaimuose, rodo Anykščių miesto Vilniaus gatvės pavyzdys. Viename iš Pasaulio anykštėnų bendrijos kolegijos posėdžių gimė idėja sukviesti visus Vilniaus gatvės gyventojus jaukiam pokalbiui prie arbatos puodelio, pristatyti jiems Pasaulio anykštėnų bendrijos veiklos gaires ir sužinoti, o ko gi tikisi patys anykštėnai, gal turi kokių sumanymų, kuriuos galėtumėme įgyvendinti kartu.
Į mūsų kvietimą atsiliepė kelios dešimtys Vilniaus gatvės gyventojų. Pokalbį moderavo PAB kolegijos narės Bronė Lukaitienė ir Irena Andrukaitienė. Trumpai pristačiusios bendrijos veiklą, susirinkusiųjų klausė: kaip pažadinti poreikį būti kartu, kaip padėti pamatus bendruomenei, kuri jungtų bendrai veiklai?
Labai greitai išsigrynino opios gatvės problemos: po lietaus nepraeisi gatve neišpraustas pravažiuojančių mašinų, pašto dėžutės garbės nedaro, medeliai prie kapinių neprižiūrimi, upelio griovys ties žiedine sankryža pilnas šiukšlių… O juk Vilniaus gatvė tokia turtinga savo istorija, čia ir bažnyčia, ir muziejai, ir namas, iš kurio į gyvenimo kelią išėjo mūsų poetas Antanas Baranauskas. Šita gatvė išskirtinė ir tuo, kad liudija IŠEINANČIUOSIUS.
Klebonas Petras Baniulis( irgi Vilniaus gatvės gyventojas) pagyrė kaimynus, kad susirinko, kad mato dalykus, kurie nepuošia miesto ir paragino būti aktyviems, juk daug kas padaroma pačių rankomis, nesidairant į valdžios namus.
Vilniaus gatvės senbuviai ir naujakuriai vieningai sutarė: nuo šiol rinksis ne tik išvardinti negerumų, bet karu į darbus kibs, kartu šiukšles rinks, gėles sodins ir jas prižiūrės. Vieningai išrinko Gatvės tarybą iš penkių asmenų, kuri ir koordinuos veiklą.
Ir jau praėjusį penktadienį, pakviesti į pavasarinę talką, džiugiai nusiteikę ir susirinko. Pirmam kartui buvo nutarta sutvarkyti griovį prie žiedinės sankryžos, juk tai vienintelis kelias atvažiuoti į naująjį SPA, į kurį atvyksta žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik, tai mūsų, anykštėnų, garbės reikalas, kad apie mūsų miestą būtų atsiliepiama tik iš gerosios pusės.
Neįvardinsiu žmonių, kurie atėjo į talką, nenorėdama įžeisti tų, kurie galbūt norėjo dalyvauti, bet dėl kokių nors priežasčių negalėjo. Labai ačiū visiems nuoširdžiai padirbėjusiems. Dėkoju bendrijos vardu Anykščių komunalinio ūkio vadovui Kaziui Šapokai, kad atliko paruošiamuosius darbus, apgenėjo medžių šakas, kas talkininkams būtų ne pagal jėgas be specialios technikos. Ačiū mero patarėjui Virgilijui Milakniui( irgi Vilniaus gatvės gyventojas), kuris irgi daug tarpininkavo, organizuojant talką.
Po talkos neskubėjome skirstytis, ant grėblių parimę gėrėjomis atliktu darbu, kai kam atgimė vaikystės prisiminimai, kaip virš to griovio suposi ant virvių, kaip žaidė slėpynių ir kaip jau daug metų prabėgo…Gal tai ir yra vertingiausia, pabūti kartu, pasidalinti prisiminimais, gal tai ir būtų pirmieji bendruomenės būrimo požymiai. Smagu, kad prieš atsisveikinant, buvo paklausta: o ką darysim toliau? Kokie darbai laukia? O dabar pamėginsim suorganizuoti Pavasario sutiktuves, kai visų kiemai pasipuoš gėlynais, galbūt net su poezijos skaitymais, pamuzikavimais ir kitais gražiais dalykais.
O gal ši graži iniciatyva apjungs bendrai veiklai ir kitų gatvių gyventojus?