Anykščiai – medžių laidojimo namai

Anykščių „kurorto“ savivalda nuo neatmenamų laikų nepaisė miesto medžių biologinių poreikių. Prie visų kadencijų merų buvo laikomasi praktikos, klojant šaligatvius, viršutinį medžius maitinančių šaknų sluoksnį nuskusti ir iki kamieno užkloti betono gabalais ar akmenimis – liaudiškais tariant, „trinkelizuoti“.

Ar meras – šeimininkas mieste?

Niekas nesisielodavo, kai dėl suslėgtų šaknų medis neišgyvendavo. Kelmą komunalininkai tyliai frezuodavo, jo vietą užtrinkelizuodavo, o kartais pasodindavo pagaikštį, kuris toliau būdavo apdedamas akmenimis ir apliejamas betonu.
Nufotografavome buvusias ir panaikintas medžių augimvietes mieste. Dabar tas vietas išduoda tik šviesesnė plytelių spalva.
2024 metų pabaigoje dalies anykštėnų sąmonėje vyko lūžis. Tai, kas dešimtmečiais mūsų „kurorte“ buvo toleruojama, tapo nepriimtina ar net pradėjo anykštėnus šokiruoti.

Kantrybės taurė perpildyta gruodžio mėnesį, kuomet tiesiog praeivių akyse darbininkai betono trinkelėmis ir plytelėmis klojo brandų kaštoną ir jauną liepaitę prie „Šabbat Šalom“ suolelio Vilniaus gatvėje.
Kilus gyventojų sujudimui, ,,Anykšta“ paprašė aboristės Kristinos Žalnierukynaitės įvertinti situaciją, o savivaldybės vyr. architektė Daiva Gasiūnienė pažadėjo „imtis priemonių“ bei pareikšti pretenzijas rangovui. Apie tai rašėme gruodžio 13 dienos numeryje.

Nagrinėdami šią temą, susidūrėme su keistu fenomenu. Nors anykštėnai įsivaizduoja renkantys rajono Tarybą ir savivaldybės merą, tačiau Anykščių mieste jie nieko nereiškia. Bendraujant su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi, žurnalistui susidarė vaizdas, tarsi mūsų miesto centre netrukdomai šeimininkautų dvi stambios įmonės iš didžiųjų miestų: viena iš Vilniaus – AB „Via Lietuva“, kita iš Kauno – AB „Kelių priežiūra“. Esą kaip jos iš savo tolimų būstinių benusprestų ištrinkelizuoti Anykščių miesto šaligatvius ir aikštes, taip mes, čiabuviai, turime džiaugtis ir dėkoti, nes pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos D. Gasiūnienės, su šiuo skyriumi, kuriame dirba želdynų ir kraštovaizdžio apsaugos specialistas, pertvarkant gatves, projektų dėl medžių gerovės užtikrinimo niekas nederina. „Kultūros kurorto“ savivaldybės administracija su atliktais darbais susipažįsta „po fakto“, iš gyventojų nuotraukų.

„Padaryta geriau, negu buvo“

Po skundų dėl gruodžio mėnesį betono gaminiais užklotų medžių Vilniaus gatvėje, vyr. architektė D. Gasiūnienė, kaip žadėjusi, teigė pareiškusi pretenzijas darbų vykdytojui AB „Kelių priežiūra“.

Apie vykusį savo susirašinėjimą su AB ,,Kelių priežiūra“ Rytų regiono vadovu savivaldybės vyr. architektė D. Gasiūnienė redakcijai pasakojo:
,,Šios bendrovės Rytų regiono vadovo reakcija buvo tokia: „padaryta geriau, negu buvo. Dirbome pagal projektą. Medis netrinkelizuotas. Ačiū, kad pasidalinote problema.“
D. Gasiūnienė sakė, kad Statybos įmonės atstovas iškeltos problemos neleido vadinti „medžių užbetonavimu“, nes pasak rangovo, taip sakyti yra netikslu, ,,kadangi cemento nebuvo nei kvapo, o savo darbams naudojome granito atsijas“.

Rajono vyr. architektė sakė pareikalavusi atlaisvinti nuo „granito atsijų“ tuos du nelemtus medžius, tačiau AB „Kelių priežiūra“ atsakingas vadovas jai atrašęs, kad jo bendrovė buvo tik projekto vykdytojas, o užsakovas yra AB „Via Lietuva“. ,,Būtume atsižvelgę į užsakovo reikalavimą palikti daugiau vietos medžiams, bet dabar per vėlu tai daryti. Užsakovas AB ,,Via Lietuva“ jau pasirašė darbų priėmimo aktus“, – ,,Anykštai“ perpasakojo susirašinėjimą su rangovu vyr. architektė.
Jai AB „Kelių priežiūra“ persiuntė seną „Google Street View“ nuotrauką, kurioje matyti Vilniaus gatvėje augantis kaštonas prieš rekonstrukciją. Ten medžio padėtis dar blogesnė, nei po šaligatvio remonto.

„Mes per sprindį padidinome atviros žemės plotą“, – taip į mūsų savivaldybės pretenziją reagavo statybininkų atstovas“ , – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Laisvins privačiais pinigais

Rajono Tarybos Aplinkos komiteto pirmininkas Mindaugas Sargūnas buvo optimistiškas:
„Atrodo, bendra politinė rajono Tarybos narių nuomonė dėl miesto medžių išvadavimo nuo trinkelių bus palanki. Ateinančiame biudžete turėtume nesunkiai patvirtinti atitinkamas lėšas šiai priemonei.
Tikimės ir mero palaikymo, nes jam, kaip didelių miško plotų savininkui, medžių išsaugojimo tema turėtų būti artima,“ – prognozavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas M. Sargūnas.

Tačiau Tarybos narys numatė ir pesimistinį scenarijų: „Jeigu savivaldybės administracijai nepavyks rasti priemonių, kaip tai daryti, prašysime leisti mums patiems, už privačias liberalų sąjūdžio skyriaus narių lėšas, sutvarkyti kelis medžius pagal arboristų teikiamas rekomendacijas,“ – žadėjo M. Sargūnas.

„Trinkeles nuimti lengva“

Dar kitokį požiūrį turėjo statybos specialistas, ilgai dirbęs savivaldoje, nenorintis skelbti pavardės:
„Iš medžių „detrinkelizavimo“ pučiamas burbulas. Tai elementarus darbas nuimti dvi eiles trinkelių aplink medžio kamieną, užpilti gruntu, kad šaknys gautų lietaus vandens. Tam net nereikia atskiros savivaldybės biudžeto eilutės ar rajono Tarybos balsavimo.
Kiek pamenu, AB „Via Lietuva“ geranoriškai bendradarbiauja su savivalda. Tereikia, kad Architektūros ir urbanistikos skyriaus želdinių ir kraštovaizdžio apsaugos specialistas parengtų prašymą administracijos vardu. Sniegui nutirpus, tas gruodžio mėnesį paklotas plyteles galima nesunkiai greitai pašalinti“, – kalbėjo redakcijos šaltinis.

Kodėl bijoma AB „Via Lietuva“?

Arboristė Kristina Žalnierukynaitė, pasidalijusi „Anykštos“ publikacija apie užbetonuotus Anykščių miesto medžius savo feisbuko paskyroje, paliko tokį prierašą apie savivaldybės administracijos keistą elgesį:
„Kol civilizuotame pasaulyje vyksta pomedžių „detrinkelizacija“, pas mus tokių nesąmonių pilna visuose miestuose. Ir be galo keista, kad bijoma paklausti AB „VIA Lietuva“ apie pinigus, projektus ir atsakingus. Nors ir pakeitus statusą iš VĮ į AB, jos visos akcijos priklauso valstybei…“

Sodinimas yra verslas

Priminsime, kad „Anykšta“ rašė, kad UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ laimėtą savivaldybės paskelbtą viešąjį pirkimą medeliams įsigyti ir juos pasodinti Anykščių mieste. Už 35 medelių pasodinimą bendrovei turėjo būti sumokėta per 14 tūkstančių eurų.
Sodinami buvo paprastieji ir raudonieji klevai, juodosios pušys. Vidutiniškai vieno medelio sodinimas ir neapibrėžtos trukmės priežiūra kainuoja 400 eurų.