Antradienį, lapkričio 12 dieną, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje buvo pristatytos dvi anykštėnės Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės, pedagogės, visuomenininkės Irenos Andrukaitienės ir Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyresniojo bibliotekininko ir Nemunėlio Radviliškio muziejaus „Šiaurinė santaka” muziejininko, gido Evaldo Timuko knygos: „Savas tarp savų” bei „Kelionė laiku. Nemunėlio Radviliškis nuotraukose (1973–1979) bei šio krašto sakralinio ir poetinio žodžio XIX–XXI a. kūrėjų darbuose“.
„Prieš penkerius metus Signatarė atvyko pas mane į Nemunėlio Radviliškio muziejų. Ji rinko medžiagą apie mūsų kraštietį, Signatarą Jokūbą Šerną. Gražia intencija darbavomės su Šernų gimine, norėjosi padaryti ir kažką bendra. Apie tai pagalvojome 2019 metų pabaigoje, kada ruošėmės minėti mūsų Vyskupo tremtinio, o po to – Kardinolo – Vincento Sladkevičiaus 100-ąsias gimimo metines. Šovė mintis, kad šis Sladkevičiaus paminėjimas vyktų valstybiniu lygmeniu”, – kaip prasidėjo bendradarbiavimas su anykštėne I. Andrukaitiene, prisiminė biržietis E. Timukas bei susirinkusiesiems plačiau papasakojo apie knygos „Savas tarp savų” atsiradimą, Kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo puoselėjimą ir kelius, kuriuos teko nueiti, ieškant išlikusių jo fotografijų, gyvų liudijimų apie šį svarbų, bet pamirštą žmogų.
„Labai nustebino visuomenės, bažnyčios požiūris į pirmąjį XX-ajame amžiuje Kardinolą. Keista, kad oficialus požiūris į Sladkevičių deklaruojamas visuomenėje ir bažnytinėje hierarchijoje. Ir žmonių atsiminimai. Tai – unikali autentika. Gali būti pasakytas vienas sakinys, bet iš jo dvelkia Sladkevičiaus asmenybė. Kokią įtaką, kokį poveikį jis turėjo ten gyvenantiems žmonėms – tai nesuvokiamas dalykas”, – apie pažintį su V. Sladkevičiumi pasakojo I. Andrukaitienė, prisipažindama, jog po šių žmonių pasakojimų jaučiasi lyg pati asmeniškai būtų pažinojusi Kardinolą.
Kita I. Andrukaitienės ir E. Timuko knyga–albumas „Kelionė laiku“ yra pirmas tokio pobūdžio leidinys apie Nemunėlio Radviliškį. Knygos–albumo pagrindu tapo radviliškiečio fotografo entuziasto Petro Deglio jaunesniojo 1973–1979 metais darytų nuotraukų rinkinys, įamžinęs Nemunėlio Radviliškio urbanistinį peizažą ir miestelio apylinkių gamtos paveldo objektus. Publikuojamas nuotraukas aktualizuoja radviliškiečių atsiminimai apie sovietinio laikmečio realybę, atgaivinantys nuotraukose matomų pastatų ar jų savininkų istorijas, perteikiantys to laikmečio miestelio atmosferą ar vedantys legendų ir padavimų takais prie šio krašto gamtos paminklų.
Knyga–albumas unikalus ir tuo, kad pirmą kartą skaitytojams atveriamas Nemunėlio Radviliškio krašto XIX–XXI a. sakralinio bei poetinio žodžio kūrėjų darbų klodas. Tai sisteminė jų kūrybos apžvalga, atskleista Signatarės I. Andrukaitienės straipsnyje „Liudyti gimtąjį kraštą“.
Plačiau – laikraštyje „Anykšta”
