Anykščių koplyčioje – „Kaukių balius“

Pirmadienį, gegužės 8 dienos vakarą, Anykščių koplyčioje, pasaulio anykštėnų kūrybos centre atidaryta fotografo, parodų kuratoriaus, kultūros prodiuserio Jono Staselio fotografijų paroda „Kaukių balius“. Ji primena Lietuvos nepriklausomybės pradžioje labai populiarius grožio konkursus, jų spindesį ir skurdą.

Parodą pristatęs autorius pasakojo ir ekrane parodė daugybę to laikmečio grožio konkursų pasaulio akimirkų, kuriose socialinė tikrovė iškyla kaip nesibaigiantis kaukių balius…

Parodoje eksponuojama beveik penkios dešimtys didelio formato fotografijų, kuriose, pasak 1992–2005 metais dienraščio „Lietuvos rytas“ fotožurnalistu dirbusio autoriaus, per grožio konkursus atspindimas pirmasis Nepriklausomybės dešimtmetis, kai laisvė buvo iškovota, o demokratiją dar tik teko kurti. „Tai mano pirmoji personalinė paroda, kurioje eksponuojamos 1991 – 2000 metais sukurtos fotografijos. Man teko fotografuoti grožio konkursų repeticijas, merginų laisvalaikį, emocijas siekiant karūnos ir po karūnavimo vykusius balius, kai garbūs svečiai siekdavo įsiamžinti su gražuolėmis, jas saugojusius apsauginius ir prie Sporto rūmų stiklų prilipusius smalsuolius, nors akies krašteliu troškusius pamatyti repetuojančias merginas. Visos nuotraukos fotografuotos fotojuosta, – sakė buvęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovas, ilgametis Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas, tarptautinių fotografų festivalių, plenerų, seminarų organizatorius J. Staselis, savo nuotraukas ekponavęs daugybėje parodų ir tapęs laureatu, spausdinęs savo nuotraukas populiariausiuose šalies leidiniuose ir fotoalbumuose. – Paskutinysis grožio konkuras vyko daugiau kaip prieš dešimtmetį. Užaugo nauja karta, kurios požiūris į kadais buvusį itin populiarų reiškinį – grožio konkursus – jau visai kitoks, nes nuo pirmojo 1989 metais vykusio konkurso juk prabėgo beveik 34 metai. Šiandieną mūsų žvilgsnis į pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio grožio konkursus ir jų aplinką skirtingas dabartinei kartai ir jų tėvams, tačiau, mano nuomone, abejingų nepaliekantis ir sukeliantis tam tikras emocijas“.

„Nekaltos ir plėšrios, siekiančios išgarsėti ir ištekėti, sėkmės ir vyrų ieškančios merginos. Besimatuojančios smunkančias, krentančias grožio karalienių kaukes. Veikėjai, susigraudinę nuo savo damų apžavų ir bandantys apsimesti tikro grožio mecenatais ir bešališkais vertintojais. Vilkai, besislepiantys už groteskiškų, netikrų avinėlių kaukių…“ – taip šią fotografijų parodą pristato vienas jos kuratorių, rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. – Fotografas, kaip ir iliuzinio spektaklio magas ir šiek tiek – apsimetėlis, kaip tarpininkas, mediumas tarp grožio ir kasdienybės pasaulio. Tuo metu dar nėra socialinių tinklų, nėra instagramo, todėl laikraščių reportažai ir televizijų tranliacijos būdavo visa tai, kas pasiekdavo visuomenę. Jei televizijos operatorių darbas būdavo kiek mažiau pastebimas (kada kamera pradeda filmuoti ir kada baigia), tai fotografų blykstės išduodavo akimirkos fiksavimo momentą; fotografas visada būdavo čia ir dabar, ypač repeticijų ir pasiruošimo metu. Kartais jis dėvėdavo patarėjo ir padėjėjo kaukę, kartais – vos ne būsimo princo ant žirgo, kartais vaidindavo chuliganą, nes siekiant vizualumo, grožio karalienių konkurso dalyvėms reikėdavo perduoti nelabai malonias choreografo ar režisieriaus pastabas. Fotografui tenkantis tarpininko mediumo vaidmuo leido dalyvauti abiejose proceso pusėse ir metai iš metų vis labiau suprasti šio abipusio „žaidimo“ vingrybes“.

Paroda Anykščių koplyčioje veiks iki birželio pirmos dienos. Beje, dalies susitikime su autoriumi pirmadienį negalėjusių dalyvauti anykštėnų pageidavimu J. Staselis sutiko dar kartą atvykti į koplyčią pabendrauti su anykštėnais.