Anykščių rajone bus tęsiami Sosnovskio barščių naikinimo darbai

Jau trečius metus iš eilės 16 šalies savivaldybių pavasarį pradeda Sosnovskio barščių naikinimo darbus. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per 3 metus (2021-2023 m.) įsipareigojo naikinti Sosnovskio barštį daugiau nei 330 ha plote, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Šis invazinis augalas, pasinaudojus valstybės parama, šiuo metu naikinamas Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Didžiausias 64 ha plotas, kuriame naikinami šie invaziniai augalai, yra Kėdainių rajono savivaldybėje.

Visose minėtose savivaldybėse intensyvūs Sosnovskio barščių naikinimo darbai vykdyti jau du metus. Siekiant optimalaus rezultato daugelyje savivaldybių naudojamos kompleksinės naikinimo priemonės: purškimas specialiais herbicidais, kol augalas yra dar nedidelis ir siekia 10-20 cm, (išskyrus vandens telkinių pakrančių juostas), šienavimas – naikinimas nupjaunant nuo herbicidų nežuvusius augalus su žiedynais, kol jie dar yra nesubrandinę sėklų, bei kasimas.

Projektams pasibaigus naikinimo darbai turės būti tęsiami mažiausiai dar 2 metus.

„Džiaugiamės, jog didžioji dalis šių savivaldybių, pasinaudojusios valstybės parama, padarė didžiulę pažangą naikinant Sosnovskio barštį. Dabar svarbiausia – tinkamai išsaugoti, kas jau padaryta,“ – tvirtina Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Pasak Vido Stašausko, didelė problema – šalia naikinamų plotų esamos privačios žemės. Savivaldybės turi ieškoti galimybių naikinti barštį kompleksiškai – kitaip naikinamuose ir nenaikinamuose susisiekiančiuose plotuose sėklos vėl pasklis ir visi naikinimo darbai bus bevaisiai.

Apie Sosnovskio barštį

Žmonėms šis augalas pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris, atsidūręs ant odos gali sukelti net 1-3 laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kuomet jie būna pasidengę rasa.

Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse – dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose augalas dažnai atželia. Augalas itin greit plinta, vienas individas gali subrandinti net iki 100 tūkst. vnt. sėklų. Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.

Naikinant Sosnovskio barštį reikia, jog visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių – taip užtikrinant, kad augalo sultys nepaliestų odos.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3-5 metrų aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus ir augintas kaip pašarinis augalas gyvuliams.