Anykščių savivaldybė išsiskiria nedarbo rodikliais

Dalintis Facebook Dalintis Twitter

Nors išilgai šiaurės rytų Lietuvos nebus nei kelių šimtų kilometrų, čia esančių savivaldybių ekonominė ir socialinė situacija – labai nevienoda. Jei šiaurinėje regiono dalyje dar juntami kadaise stiprios pramonės atgarsiai, tokie kaip didesnės už vidurkį senatvės pensijos bei atlyginimai, mažesnis nedarbas, tai rytuose išsidėsčiusių savivaldybių situacija prastesnė – nedidelės pajamos, brandi visuomenė, gausios bedarbių gretos.

Tokias šiaurės rytų Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Remiantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad didžiausias iššūkis rytų Lietuvai – darbo jėgos konkurencingumo atkūrimas, investicijų, kuriančių darbo vietas pritraukimas, ir gyventojų verslumo skatinimas. Panevėžio regionui aktualiausias per recesiją itin užaugusios pradelstų mokėjimų naštos mažinimas.

Didžiausias nedarbo rodiklis, siekiantis 20.2 proc., š.m. pradžioje fiksuotas Ignalinos r. savivaldybėje. Aukšti nedarbo rodikliai ir Zarasų bei Anykščių r. savivaldybėse – atitinkamai 18.4 ir 17.9 proc.

Visos trys savivaldybės taip pat yra „seniausios“ Lietuvoje, t.y. jose vidutinis gyventojų amžius yra didžiausias. Todėl galima manyti, jog visuomenei senstant, potencialūs investuotojai linkę mažiau investuoti ir kurti naujas, su aukštosiomis technologijomis susijusias ar automatizuotas darbo vietas. Kita vertus, didesnis nei kitose savivaldybėse nedarbas ir mažesni atlyginimai neskatina savivaldybėse pasilikti jaunų ir kvalifikuotų specialistų. Vyresnio amžiaus gyventojai taip pat pasižymi ir mažesniu verslumu.

Regione, garsėjančiame savo gamta, tik Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybės patenka į dvidešimtuką pagal verslo liudijimų skaičių 1000-iui gyventojų.

Anykščių rajono savivaldybės ekonominiai rodikliai

Reitingavimo metodika: pirma vieta žymi geriausią situaciją tarp savivaldybių, paskutinė vieta – nepalankiausią situaciją, pagal analizuojamą rodiklį.


	2011	Vieta tarp savivaldybių	2012	Vieta tarp savivaldybių	Šalies rodiklis
Gyventojų skaičius metų pradžioje, vnt.	28782	34 iš 60	28142	34 iš 60	3007758
Vidutinis gyventojų amžius metų pradžioje	44,4	58 iš 60	45,2	59 iš 60	40,9
Vidutinis darbo užmokestis (neto), Lt (III ketv.)	1351,6	41 iš 60	1330,5	50 iš 60	1686
Vidutinė senatvės pensija	739,22	17 iš 60	783,36	25 iš 60	815,57
Registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų	17,60	58 iš 60	17,9	56 iš 60	11,4
Verslo liudijimai tenkantys 1000-iui gyv.	19,21	52 iš 60	19,19	47 iš 60	26,99
Veikiančių ūkio subjektų skaičius sekančių metų pradžioje 1000-iui gyventojų	16,33	36 iš 60	18,02	29 iš 60	28,09
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyventojų	200,96	53 iš 60	216,37	55 iš 60	128,04
Kompensacijos būsto išlaikymui gavėjų skaičius 1000-iui gyventojų	72,02	23 iš 59	81,59	26 iš 59	74,92
Nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius 1000 jaunuolių iki 19 m. amžiaus imtinai	412,86	57 iš 60	393,51	56 iš 60	202,80
Vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma, Lt¹	1915,19	12 iš 54	3142,17	22 iš 54	7415,18
Vidutinė vieno asmens pradelsta suma, Lt	–	–	5851,00	20 iš 54	13951,23
Vidutinio pradelsto mokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio (neto) santykis, kartais	1,42	13 iš 54	2,36	26 iš 54	4,40
Pradelstų mokėjimų skaičius 1000-iui gyventojų	104,75	22 iš 54	113,73	18 iš 54	144,54
Vidutinė vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma per 2012 m., Lt	–	–	2212,12	19 iš 60	2601,19
Vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma už telekomunikacijos paslaugas, Lt	606,71	14 iš 54	673,10	16 iš 54	689,87
Vidutinė vieno asmens pradelsta suma už telekomunikacijos paslaugas, Lt	–	–	1158,22	10 iš 54	1321,28
Pradelstų mokėjimų už telekomunikacijos paslaugas skaičius 1000-iui gyventojų	31,61	19 iš 54	37,86	21 iš 54	49,28
Vidutinė vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma per 2012 m. už telekomunikacijos paslaugas, Lt	–	–	425,24	42 iš 60	524,19
Vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma už komunalines paslaugas, Lt	365,65	20 iš 54	862,52	28 iš 54	2842,18
Vidutinė vieno asmens pradelsta suma už komunalines paslaugas, Lt	–	–	1658,69	29 iš 54	4985,23
Pradelstų mokėjimų už komunalines paslaugas skaičius 1000-iui gyventojų	3,83	37 iš 54	1,65	26 iš 54	3,70
Vidutinė vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma per 2012 m. už komunalines paslaugas, Lt	–	–	404,99	37 iš 60	684,97
Vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma bankiniam sektoriui, Lt	–	–	6793,10	22 iš 54	16701,16
Vidutinė vieno asmens pradelsta suma bankiniam sektoriui, Lt	–	–	14033,98	28 iš 54	31112,17
Pradelstų mokėjimų bankiniam sektoriui skaičius 1000-iui gyventojų	–	–	42,45	23 iš 54	53,43
Vidutinė vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma per 2012 m. bankiniam sektoriui, Lt	–	–	3555,22	27 iš 60	6147,67
Vidutinė vieno pradelsto mokėjimo suma nebankiniam – finansiniam sektoriui, Lt	–	–	1212,09	26 iš 54	1763,68
Vidutinė vieno asmens pradelsta suma nebankiniam – finansiniam sektoriui, Lt	–	–	2058,19	11 iš 54	3289,76
Pradelstų mokėjimų nebankiniam – finansiniam sektoriui skaičius 1000-iui gyventojų	–	–	17,28	17 iš 54	23,14
Vidutinė vieno asmens padengta pradelstų mokėjimų suma per 2012 m. nebankiniam – finansiniam sektoriui, Lt	–	–	1389,85	50 iš 60	1779,67
Šilumos tarifas, ct/kWh²	32,7	52 iš 59	35,82	59 iš 60	27,34
Karšto vandens tarifas, Lt/kub. m	26,96	50 iš 56	28,12	51 iš 57	22,79
Šalto vandens tarifas, Lt/kub. m	8,06	44 iš 59	8,06	40 iš 60	7,43
Emigrantai, tenkantys 1000-iui gyventojų	10,98	8 iš 60	–	–	17,64

¹– Pradelstų mokėjimų duomenys pateikiami sekančių metų sausio 1 dienai
²– Šilumos, karšto vandens ir šalto vandens tarifai pateikiami sekančių metų sausio 1 dienai
Sudarė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, remdamasis Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, manocreditinfo.lt