Anykščių viešojoje bibliotekoje Česlovas Juršėnas pristatė savo knygą

Ketvirtadienio, lapkričio 23-osios, vakarą Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro, beveik 23-ejus metus nepertraukiamai dirbusio Seime ir trijose kadencijose buvusio Seimo pirmininku Česlovo Juršėno knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika”. Renginį moderavo „Anykštos” vyriausioji redaktorė, žurnalistė, buvusi Seimo narė ir nuo Lietuvos Socialdemokratų partijos laikų Č. Juršėną pažįstanti Gražina Šmigelskienė.

G. Šmigelskienė, pristatydama Č. Juršėną, apie svečią kalbėjo: „Šis neeilinių gabumų žmogus reguliavo gyvenimą beveik 600-ams parlamentarų, daug kadencijų vienmandatėse apygardose laimėjo Seimo rinkimus, yra vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų kūrėjų, Kovo 11-osios akto Signataras, žurnalistas, enciklopedistas, daugelio žinynų ir enciklopedijų autorius ir redakcinių kolegijų narys, dabar parašęs bestselerį – „Nenuobodaus gyvenimo mozaiką”. Tai knyga – kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjunga ir kurios tiražą jau trečią kartą leidykla kartoja.”

Kalbėdamas apie savo knygą, Č. Juršėnas sakė: „Čia – ilgo, nenuobodaus, įvairaus, kartais – sunkaus, nemalonaus, bet vis tik dažniau – prasmingo, malonaus, linksmo gyvenimo apibendrinimas. Arba – gyvenimo vyšnia, uždėta ant torto. Knygoje viskas apibendrinta, viskas daugiau ar mažiau pasakyta. Tačiau – ne viskas.”

Į knygos pristatymą Č. Juršėną atlydėjo jo draugas, bendražygis, socialdemokratas, Kovo 11-osios akto Signataras, buvęs ambasadorius Justas Paleckis, kuris autorių ir įkalbėjo knygą parašyti. Pasiklausyti garbaus svečio atvyko Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis su patarėju Laimu Fergizu, Lietuvos socialdemokratų partijos Anykščių rajono skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis, socialdemokratas Donatas Krikštaponis, Anykščių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis, kurio tėvas, Virmantas Velikonis buvo kelių kadencijų Seimo narys ir Č. Juršėno bendražygis, tris kadencijas anykštėnus Seime atstovavęs Antanas Baura ir kiti.

K. Tubis sakė, kad jam su Č. Juršėnu yra tekę susidurti praeityje. „Tai – labai inteligentiškas, labai tolerantiškas žmogus, su juo lengva bendrauti <…>. Džiaugiuosi, kad mus likimas suvedė ir galėjome bendrauti anksčiau ir kad dabar galime kartu pabūti”, – kalbėjo rajono vadovas.

Č. Juršėnas gimė 1938 metais, Ignalinos rajone, Panižiškės kaime. Aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitete), įgijo žurnalisto specialybę. Dirbo „Statybos“ savaitraščio, „Tiesos“ laikraščio redakcijose korespondentu, Lietuvos televizijoje komentatoriumi, vyriausiuoju redaktoriumi, buvo vienas Lietuvos televizijos informacinės laidos „Panorama“ steigėjų, „Vakarinių naujienų” redaktorius.

Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP ir savarankiškos Lietuvos komunistų partijos pertvarkymo socialdemokratiniais pagrindais dalyvis. 1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. 1990–1992 metais – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 1992–1996 m., 1996–2000 m. – kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1993–1996 m. – buvo Seimo Pirmininkas, jam vadovaujant priimti įstatymai, pagal Konstituciją reglamentavę svarbiausių valstybės institucijų veiklą: Prezidento rinkimų, Prezidento, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo ir kt. 2008–2012 m. – kadencijos Seimo narys. Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Č. Juršėnas apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžiumi, Marijos žemės kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (Estija), Jaroslavo Išmintingojo trečiojo laipsnio ordinu (Ukraina), Belgijos ir Olandijos ordinais. Švenčionių ir Ignalinos rajonų garbės pilietis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos įsteigtos Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas.  

Plačiau skaitykite laikraštyje „Anykšta”