Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas ragino laikytis krikščionybės tiesų ir netikėti būrėjais.
Šeštadienį Anykščių šv.Mato bažnyčioje, Anykščių dekanato šeimos centro kvietimu, lankėsi bene žymiausias Lietuvos kunigas egzorcistas, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, karo kapelionas Arnoldas Valkauskas.
Nepaisant žiemos šalčių, į kunigo paskaitą – susitikimą su anykštėnais dvasinių pavojų tema susirinko du – trys šimtai žmonių.
Jau pačio susitikimo pradžioje A.Valkauskas į susirikusiuosius kreipėsi klausimu, ar žiūrįs kas nors ekstrasensų mūšius. Kunigas paaiškino, kad panašios laidos žadina smalsumą, bet nieko gero neduoda, nes per televiziją parodoma tik dalelė tiesos, bet domėjimasis burtais ir panašiais dalykais gali žmogui prišaukti nelaimių.
Kunigas egzorcistas kalbėjo, kad dvasių pasaulis yra tikras, o kaip tinkamai ir saugiai su jomis kontaktuoti, moko krikščionybė, tad žmonės neturėtų eiti nei pas būrėjus, nei pas ekstrasensus, neužsiiminėti spiritizmu.
Kunigas smerkė tiek prietarus, tiek gydymą energijomis.
„Pirmasis įsakymas sako – ,,neturėk kitų dievų, tik mane vieną“,“ – pagrindinę taisyklę priminė kunigas egzorcistas. Pasak A.Valkausko, įsakymas reikalauja pasitikėti Dievu, o pasitikėti nėra taip paprasta, kartais kai kas pasimeta, o kaip žmogų priversti susvyruoti, aprašyta dar Jobo knygoje – reikia atimti iš žmogaus turtus, vaikus, sveikatą.
„Šių laikų žmonių problema yra ta, kad mes nelabai pasitikime Dievu, kaip nelabai pasitikime savo malda. Ši liga labai plačiai paplitusi, labai plačiai“, – apgailestavo kunigas A.Valkauskas.
Kunigas pasakojo, kad šiuo metu labai paplitusios įvairios blogybės: alkoholizmas, lošimai ar narkotikai… Kad apsisaugotume ar nuo blogybių išsilaisvintume patys ir artimieji, egzorcistas ragino susirinkusiuosius melstis, prašyti Dievo malonės: „Bet poterių vienų neužtenka, reikia melstis, kad būtų iš visos širdies, o ne taip, kad mintys kažkur tuo metu laksto“, – tvirtindamas, kad malda turi labai stiprią galią, melstis mokė kunigas. Beje, kunigas minėjo, kad itin skatintina melstis ne po vieną, bet susirinkus į grupeles, ir nuolat sau kartoti, kad mes esame Dievo mylimi.
Kaip apsisaugoti nuo negerovės? Kunigas egzorcistas įvardijo kelią – tiesiog gyventi normalų krikščionišką gyvenimą, laikytis Dievo įsakymų.
Beje, kalbėdamas apie Dievo įsakymus, A.Valkauskas užsiminė, kad antrasis – „Neminėk Dievo vardo be reikalo“ – iš tiesų turėtų būti pratęsiamas, kad nieko žmogus negali prakeikti Dievo vardu.
Kaip itin paplitusią priežastį, kuri vargina žmones, kunigas įvardijo nemeilę. Žmonės nemoka vienas kito mylėti. „Jei pykčių yra tarp kaimynų, jei yra šeimoje, tai jau velnias čia pat. Tai – šimtas procentų“, – kas slypi už, regis, elementaraus pykčio jausmo, atskleidė kunigas.
Beje, A.Valkauskas tikinčiuosius įspėjo, kad jokios mirusiųjų sielos į šį pasaulį neateina, jos, pagal krikščionybės tiesas, keliauja į pomirtinį pasaulį pagal gyvenimo nuopelnus: „Kartais sako, kažkas prisisapnavo, atėjo mirusiųjų sielos. Reikia žinoti, kad jokios mirusiųjų sielos nevaikšto. Jokios“, – netikėti tuo, kas gali pasirodyti,tikinčiuosius ragino kunigas egzorcistas.
Be A.Valkausko, kartu su juo į Anykščių bažnyčią atvyko ir keletas apeigose dalyvaujančių žmonių – užtarimo ir šlovinimo „komanda“. Vienas jų liudijo, kaip iš bėdų, nelaimės šeimoje jam pakilti padėjo Dievas, o savo atvejį, kai Dievas išklausė maldą, pasakojo ir pats kunigas A.Valkauskas.
Kunigas prisiminė, kad apie 1996 metus, jam studijuojant Romoje, nuo streso ėmė klibėti ir kristi dantys. Grįžti į Lietuvą tvarkytis šią bėdą galimybių nebuvo,- grėsė likti be dantų.
Tada, pasak kunigo, jis ėmė prašyti Dievo ką nors padaryti, kad išsispręstų problema. Paprašęs jis pajuto šilumą, suprato, kad buvo išgirstas, bet ir toliau prašė išspręsti jo problemą. Tada, prisiminė A.Valkauskas, jis sulaukė ambasadoriaus skambučio telefonu: jis prašė pavežioti po Romą ir šio miesto apylinkes tris moteris iš Lietuvos.
Motyvuodamas, kad labai neturi laiko, tai padaryti atsisakė. Tačiau ambasadoriaus skambučiai su tuo pačiu prašymu nesiliovė ir kitomis dienomis. A.Valkauskui tai pasirodė keista, nes žinojo, kad ambasadorius labai subtilus žmogus ir toks įkyrus prašymas jam nebuvo būdingas.
„Pagalvojau – jei jis dar kartą paskambins – nusileisiu. Paskambino. Gerai, nuvažiuoju, apvežioju po apylinkes, esu nepatenkintas, sukandęs dantis, bet ką darysi. Aš neklausiau, ką vežioju, bet viena moterų man sako :,, Matom, kad tu turi problemų su dantim“, – istoriją prisiminė kunigas. Paaiškėjo, kad visos trys moterys, kurias būsimasis egzorcistas vežiojo po Romą, buvo aukščiausios klasės dantų gydytojos. Kunigas prisiminė, kad gydytojos pakvietė jį atvykti į Vilnių, o ten labai greitai pradėjusius byrėti dantis sutaisė. „Va, kaip kartais vyksta. Būčiau dantis pametęs. Viešpats išklausė. Praėjo 22- eji metai ir dantis vis dar turiu“, – asmeninį pavyzdį susirinkusiems liudijo kunigas.
Pasibaigus pasakojimams, atsivėrimams, kunigas meldėsi su susirinkusiais, vėliau aukojo vidinio išgydymo ir užtarimo šv.Mišias. Beje, ir joms pasibaigus, anykštėnai nesiskirstė.
Priminsime, kad egzorcizmas – piktųjų dvasių ar demonų išvarymas iš apsėstų žmonių. Jis praktikuojamas daugelyje didžiųjų religijų. Krikščionybėje kunigus egzorcistais skiria vyskupai, tik paskirtų kunigų egzorcizmai krikščionybėje laikomi pasižyminčiais gydomosiomis savybėmis.
Lietuvoje yra mažiau nei dešimt kunigų egzorcistų.
