Vietos politikai grįžta maždaug prieš dešimtmetį iškeltos idėjos užuot tenkinusis Anykščių regioniniu parku, jo vietoje įkurti Anykščių nacionalinį parką. Aplinkos ministerija teigia, kad apie tokią galimybę yra pasiruošusi kalbėtis, tačiau perspėja, kad prie Anykščių nacionalinio parko steigimo bei išlaikymo finansiškai turėtų prisidėti Anykščių rajono savivaldybė.
Panašu, kad nacionalinio parko statusas taptų ne tik finansine našta ir taip sunkiai surenkamam Anykščių rajono savivaldybės biudžetui. Dėl išsiplėtusių saugomų teritorijų gyventojai gali sulaukti dar daugiau įvairių apribojimų bei draudimų ūkinei ir kitai veiklai.
Apie tai, kad norima steigti Anykščių nacionalinį parką, kalbėta praėjusį mėnėsį, kai Anykščiuose lankėsi Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tiesa, šiai temai susitikime su ministru skirta tik epizodinė dalis, apie Anykščių nacionalinio parko įsteigimo galimybes pasisakė tik pats Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
,,Apie tai diskusijos vyko tik saugomų teritorijų tarnybos viduje. Prieš keletą metų buvo parengtas pirminis projektas, tačiau jis buvo atmestas dėl nepamatuoto saugomų teritorijų stambinimo, dėl kurio nukentėtų nemažai regioninių parkų. Saugomų teritorijų stambinimas dėl biurokratinio aparato mažinimo nėra esminė problema. Esminė problema yra išlaikyti tas vertybes, kurios yra regionuose. Apie tai mes kalbėjomės su Seimo nariu Antanu Baura, Anykščių rajono meru Sigučiu Obelevičiumi. Manau, kad apie Anykščių nacionalinio parko atsiradimą galime diskutuoti. Reikia įvertinti kitų šalių praktiką, kad tai atneštų kuo daugiau naudos savivaldybei, gyventojams, pritrauktų daugiau turistų. Pamatas tam, manau, yra. Įvertinus pliusus ir minusus, susidėliojus prioritetus, ta diskusija gali vykti“, – sakė aplinkos ministras K.Mažeika.
Tiesa, aplinkos ministras iš anksto perspėjo, kad Anykščių nacionalinio parko steigimas nebūtų grįstas tik gerais norais.
,,Būtina diskutuoti ir apie tai, ne kiek tik norais, bet ir finansais prie Anykščių nacionalinio parko įsteigimo gali prisidėti Anykščių rajono savivaldybė“, – pabrėžė K.Mažeika.
Anykščių regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Šerepka ,,Anykštai“ sakė, kad idėją apie Anykščių nacionalinio parko įsteigimą pakankamai seniai pirmasis iškėlė saugomų teritorijų ideologas, iš Kurklių kilęs profesorius Paulius Kavaliauskas. K.Šerepka prisipažino, kad, kaip anykštėnas, tokią idėją jis palaiko, bet teigė bijantis, kad ji platesnio palaikymo nesulauks.
,,Šiai dienai nacionaliniai parkai veikia nacionaliniuose regionuose – Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje. Antro parko Aukštaitijai kurti jau nebeišeitų“, – svarstė K.Šerepka.
Pasak K.Šerepkos, tiek regioninių, tiek ir nacionalinių parkų užduotis yra vienoda – saugoti gamtą. Paklaustas, ką nacionalinio parko statusas duotų Anykščiams, K.Šerepka svarstė: ,,Tai nebent duotų daugiau garbės.“
Beje, įsteigus Anykščių nacionalinį parką, greičiausiai išsiplėstų saugomų teritorijų ribos, tad kiltų dar daugiau apribojimų, pavyzdžiui, užsiimant ūkine veikla ar vykdant statybas. Lyg tarp kito K.Šerepka prisiminė, kad saugomų teritorijų plėtros gyventojai dažnai nepageidauja.
,,Prieš 6 – 7 metus buvo bandoma įkurti Suvalkijos nacionalinį parką, tačiau dėl to kilo didžiulis gyventojų pasipriešinimas ir projektas buvo neįgyvendintas“, – prisiminė K.Šerepka.
Plačiau kalbėtis apie tai, kas anykštėnų lauktų įsteigus Anykščių nacionalinį parką, Anykščių regioninio parko direktorius sakė nematantis prasmės.
,,Sunku prognozuoti, kas būtų, jeigu būtų. Mūsų steigėjas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba – idėjai įsteigti Anykščių nacionalinį parką lyg ir galimybės nemato, todėl galima prognozuoti tik iš fantastikos srities“, – pokalbį šia tema užbaigė K.Šerepka.
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ,,Anykštai“ sakė, kad mintį apie Anykščių nacionalinio parko įkūrimą aplinkos ministro K.Mažeikos vizito metu vėl iškėlė dėl to, kad kitais metais numatytos valstybės lėšos regioninių parkų teritorinių planavimų pakeitimams.
,,Prasizondavome, bet pritarimo iš Saugomų teritorijų tarnybos steigti Anykščių nacionalinį parką kol kas negavome“, – prisipažino S.Obelevičius.
Paklaustas, kodėl Anykščiuose reikėtų kurti nacionalinį parką, S.Obelevičius kalbėjo: ,,Tai yra rimtesnis statusas. Lėšos didesnės ir visa kita.“
Didžiausias kliuvinys įsteigti Anykščių nacionalinį parką, pasak S.Obelevičiaus, yra tas, kad nacionaliniai parkai veikia regioniniu lygmeniu, tačiau yra minčių siekti istorinio nacionalinio parko.
,,Tačiau vėl problema, kad jis pereitų į Kultūros ministerijos žinią. O kas yra blogai? Tai, kad Kultūros ministerija pinigų neturi“, – juokėsi Anykščių rajono meras.
Prieš beveik dešimtmetį, kaip priminė Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka, norint įkurti Suvalkijos nacionalinį parką, gyventojai tam aršiai prieštaravo. Žmonės teigė, kad 10 tūkst. ha saugomos teritorijos dėl įvairių draudimų varžys jų gyvenimus. O kokią naudą duotų nacionalinis parkas anykštėnams?
,,Anykščių nacionaliniame parke dirbtų didesnė administracija, būtų daugiau darbo vietų. Tais pačiais sprendiniais iš saugomų teritorijų būtų galima išmesti gyvenvietes, ūkininkų laukus, kad gyventojų nevaržytų įvairūs draudimai“, – kalbėjo S.Obelevičius.
Priminsime, kad siekiant išsaugoti vertingiausias gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų Aukštaitijos teritorijas, 1992 metais buvo įkurtas Anykščių regioninis parkas. Anykščių regioninio parko bendras plotas siekia 15 tūkst. 459 ha. Anykščių regioninio parko tikslas yra išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Anykščių šilelį su Šventosios salpinėmis pievomis ir Būdragaidžio liūninio tipo ežerėliu, Rubikių–Mūšėjaus ežeryną su salomis, Anykštos ir Virintos senslėnius, Storių takoskyrinį moreninį masyvą; taip pat išsaugoti kultūros vertybes, tarp kurių Šeimyniškėlių, Liudiškių, Piliakalnio, Buivydų, Bijeikių piliakalniai, Burbiškių dvaro sodyba, Anykščių senamiestis.