Sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė su partizanu, politiniu kaliniu Jonu Kadžioniu-Bėda.
Antradienio, spalio 17-osios vakarą, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje savo knygos „Skubėkime daryti gera” naująjį leidimą pristatė disidentė sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė. Naujasis knygos leidimas nuo senojo skiriasi tuo, jog naujajame yra labai daug išnašų, paaiškinančių jaunimui jau nebesuprantamas sąvokas, tokias kaip „disidentas”, „stribai” ar „NKVD”.
Seserį anykštėnai pasitiko plojimais, jos pasiklausyti susirinko pilna bibliotekos salė, o F. N. Sadūnaitę ypač nudžiugino partizano Jono Kadžionio-Bėdos pasirodymas. Knygos autorė bičiulį pakvietė prisėsti šalia – kad būtų linksmiau.
Anykštėnams N. F. Sadūnaitė prisipažino, kad Anykščiai jai – brangesni už Romą: „1945 metais vežimu traukėmės iš Dotnuvos, patekome į Telšius. Tėvelis dėstė kunigų seminarijoje, už ką jį išsivesti tardymui atėjo KGB. Jo nebuvo, o kai jis grįžo, slėpėmės rūsiuose, naktį bėgome ir – į Anykščius. Taip mes Anykščiuose atsiradome 1945-ųjų pabaigoje, kai man buvo 7-eri. Čia aš užaugau, gyvenome Anykščiuose iki man suėjo 18 metų. Anykščiai man – pasakų pasaka”, – šiltai apie Anykščius atsiliepė N. F. Sadūnaitė.
Tomas Reventas – fondo „Donum” steigėjas ir vadovas – papasakojo, kodėl nusprendė išleisti šią knygą: „Supratau, kad šiandien jau beveik visi partizanai – mirę, deja, jų laikas jau praėjo. Tačiau dar yra disidentų – žmonių, kurie, nebijodami prarasti savo gyvybės, kovojo už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Labai gaila, bet disidentai yra užmiršti… Vienas disidentas išleido prisiminimus – knyga išėjo 2000 egzempliorių tiražu, o per metus jam pavyko išplatinti tik 200 knygų. Iš kitos pusės, labai apsidžiaugiau, kad prisidėsime prie to, kad užfiksuosime dar likusius žmones, materializuosime istoriją ir visa tai viešinsime.”
Sesuo F. N. Sadūnaitė gimė 1938 metais Kaune, tačiau turi anykštėniškų šaknų – jos mama yra kilusi iš Svėdasų. F. N. Sadūnaitė baigė J. Biliūno vidurinę mokyklą, vėliau Vilniuje – medicinos seserų kursus. Baigusi medicinos seserų kursus, dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slaugė Vilniaus našlaičių namų globotinius, Svėdasuose katechizavo vaikus.
Dėl savo pogrindinės veiklos N. Sadūnaitė yra laikoma žymiausia XX amžiaus Lietuvos disidente, kovotoja už žmonių teises ir Lietuvos laisvę. 1956 įstojo į nelegalų Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Panevėžyje. Visą laiką buvo KGB persekiojama ir terorizuojama.
Išleido keletą knygų.
F. N. Sadūnaitė buvo apdovanota Sausio tryliktosios atminimo medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu Laisvės premija.
Plačiau – laikraštyje „Anykšta”.
Informacija apie susitikimą buvo paskelbta anyksta.lt. Anykščių viešoji biblioteka žinau tikrai ,,Anykštos” redakcijai nformacijos apie visus bibliotekoje renginius neteikia. Bibliotekininkams gražesni buvo dabar jau užsilenkę ,,Nykščiai”. Matyt redakcija pamatė žinią kokiuose feisbukuose ir suprasdama Sesers Nijolės svarbą Lietuvai ir įdėjo žinią savo iniciatyva.
Ponia Milda, jei kažkoks Nykštys yra laikraštis, tai aš esu Romos Popiežius, galit pradėt man melstis. Nereikia rimto spausdinto laikraščio Anykšta maišyti su kažkokiom interneto svetainėm.
Anykščių biblioteka kažkodėl neviešina savo renginių rajone tebeleidžiamame vieninteliame laikraštyje Anykšta, gal dėl to, kad rajono gyventojai nesužinotų ir neatvažiuotų į renginius, o gal tie renginiai būna tokie reti, kad jie net neskelbiami. Nežinia kodėl, bet Utenos Miškinių viešoji biblioteka Anykštos svetainėje visuomet skelbia apie savo renginius.
Kodel vienintelis laikrastis , dar yra NYKSTYS , as ji skaitau internete ir raso visas rajono ir visos salies zinias.
apie būsimą knygos pristatymą Anykštoje? Ar ir toliau liekate savo stiliuje – pranešti po laiko? Atsiprašau, jei nepastebėjau.
Buvo paskelbta jau seniai seniai.