Anykščiuose šventovėje lapkričio 19 d., penktadienį, bus paminėtas sakralinio meno puoselėtojo kun. Alberto Talačkos gimimo šimtmetis

2021 metais minime neeilinės Anykščių asmenybės – kultūrininko, dvasininko, kolekcininko, meno mecenato, pedagogo, ilgamečio Anykščių bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetį. Monsinjoras Anykščių Šv. Mato bažnyčioje ir jos šventoriuje įgyvendino nacionalinės svarbos sakralinio meno puoselėjimo programą bei padovanojo Anykščiams išskirtinės vertės privačią dailės kolekciją. Lapkričio 19 d. 17 val. kviečiame visus į Anykščių Šv. Mato evangelisto bažnyčią, kur bus surengta Atminimo valanda, kurioje pristatysime kilnojamą parodą, išryškinančią jo iniciatyvas ir svarbiausią 25 metų darbą – meno vertybių kolekcijos Anykščių šventovėje sukūrimą, bei atidengsime atminimo ženklą, skirtą Monsinjorui.

Albertas Talačka gimė 1921 m. lapkričio 19 d. Papyvesių kaime (Krinčino parapija, Pasvalio rajonas). Baigęs Krinčino pradžios mokyklą, Pasvalio gimnaziją ir mokytojų kursus, 1941 -1942 m. mokytojavo Kalneliškių pradžios mokykloje (Vaškų valsčius).1942 -1947m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1947 m. birželio 29 vyskupas Kazimieras Paltarokas Panevėžio katedroje klieriką Albertą Talačką įšventino į kunigus. Kunigui Albertui Talačkai teko dirbti Naujamiestyje, Šeduvoje, Panevėžyje, Lukštuose, Rokiškyje.

Nuo 1969 m. A. Talačka pradėjo dirbti Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonu ir Anykščių dekanato dekanu. Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, monsinjoras Albertas Talačka (1921-1999) buvo vienas iš ryškiausių šio krašto šviesuolių, mėgęs ir gyvai domėjęsis daile, muzika. Monsinjorą domino tiek senieji, neįkainojamą tautos kultūrinį palikimą sudarantys dailės kūriniai, tiek tuometinis dailės vyksmas – ne tik pripažintų menininkų kūryba, bet ir jaunų perspektyvių dailininkų kūrybiniai ieškojimai. Monsinjoro A. Talačkos pastangomis į Anykščių bažnyčios meno vertybių sukūrimo programą buvo įjungti tik geriausi kūrėjai ir joje saugomi tik išskirtinės vertės kūriniai, kurie darniai įkomponuoti į senosios barokinės bažnyčios paveikslų, sakralinių baldų, liturginių daiktų bei neogotikinei bažnyčiai sukurtų vertybių rinkinį. Lietuvoje tik retais atvejais sovietmečiu buvo sukurti ir šventovėse ar šventoriuose rodomi to meto dailininkų darbai, o Anykščių bažnyčiai vertingus meno kūrinius sukūrė geriausi menininkai pagal monsinjoro A. Talačkos sudarytą programą, tad tai bene vienintelis kompleksinis programiškai talentingiausių profesionalų sukurtas modernaus meno vertybių rinkinys.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia yra išskirtinė Lietuvos mastu ne tik dėl savo dydžio ir aukščio, bet ypatingai unikali dėl garsiausių, pripažintų dailininkų (tapytojų, skulptorių, vitražų kūrėjų ir kt.) specialiai šiai šventovei jos viduje ir šventoriuje sukurtų kūrinių. Tarp gausybės darbų galima sutikti Anortės Marijos Mackelaitės pirmąjį tokio tipo Lietuvos bažnyčiose storo stiklo vitražą „Šv. Matas“ – tai 13 vitražų rinkinys, įprasminantis  septynis Švč. Sakramentus, Dievo Avinėlio, Šventosios Dvasios ir Dievo Kūno simbolius, skulptorių, taip pat LR nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrinius: Vlado Vildžiūno skulptūrą „Jėzus Nazarietis“, Antano Kmieliausko skulptūrą „Šventoji šeima“, Jono Kazlausko skulptūrą „Liūdinčioji Marija“, unikalias Rimo Idzelio „Kryžiaus kelio stotis“ (15 skulptūrinių kompozicijų, vaizduojančių Kristaus kančios kelią, rinkinį), Henriko Rudzinsko skulptūrą „Poetas, vyskupas Antanas Baranauskas“, Jono Meškelevičiaus biustą raštijos pradininkui Konstantinui Sirvydui, tapytojo Vaidoto Žuko paveikslus „Šv. Kazimieras“, „Palaimintasis Jurgis Matulaitis“, „Krikštykla“. Bažnyčią taip pat puošia Vlado Vildžiūno šventovės skliautų ir didžiojo altoriaus sienos nišos dekoras, dailininkės Teodoros Kriaučiūnaitės paveikslai „Šv. Marija Goreti“, „Marija Krikščionių paguoda“ ir “Šv. Pijus X“ bei iš senosios bažnyčios likę  barokiniai XVIII paveikslai „Šv. Laurynas“, „Šv. Augustinas“ ir „Nukryžiuotas  Kristus“.

Kartu su šia modernia kolekcija parodoje bus pristatyta ir greta šventovės buvusioje parapijos salėje, prieš karą pavadintoje Antano Baranausko sale (dabartiniame Sakralinio meno centre) nuolat rodoma iškirtinės vertės Vakarų Europos ir Lietuvos dailės kolekcija, kurią monsinjoras Albertas Talačka po mirties padovanojo Anykščiams, o savivaldybės ir bažnyčios susitarimu dėl salės panaudojimo buvo įsteigtas šios ir kitų kolekcijų pristatymo menų centras. Monsinjoro dovanotoje kolekcijoje sukaupti 54 kūriniai: vertingiausią kolekcijos dalį sudaro septyni XVII-XIX a. tapybos kūriniai, kuriais galėtų didžiuotis bet kuris ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muziejus. Kolekcijos šedevras yra italų tapytojo, XVII a. pab. Romos dailininko Karlo Maračio (Carlo Maratti, 1625-1713) kompozicija „Marijos įvesdinimas į šventyklą“. Prie vertingiausių Vakarų Europos tapybos pavyzdžių priskirtinas ir populiaraus XVIII a. pab.-XIX a. pr. Europos diduomenės portretisto, austrų tapytojo Johano Baptisto Lampio (Johann Baptist Lampi, 1751-1830) sukurtas Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos (1772-1829) portretas. Išskirtinis ir kone unikalus kolekcijos eksponatas yra ir nedidelis ant medžio lentos nutapytas paveikslėlis, vaizduojantis soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu. XVII a. pr. Bolonijos akademijos pradėtai tapybos krypčiai kolekcijoje atstovauja nežinomo XVIII a. pab. Vakarų Europos dailininko nutapyta Šv. Mykolo Arkangelo galvutė. XVII a. olandų tapybos mokyklai būdingas nedidelio formato buitinio žanro paveikslėlis „Virtuvėje“ ir kt.

Šviesusis Monsinjoras, pasitikėdamas Anykščių bendruomenės brandumu, sąmoningumu, asmeninę dailės kolekciją, biblioteką ir archyvą testamentu paliko parapijai be jokių sąlygų ir reikalavimų, o amžinojo poilsio vieta pasirinko ne pagal jo rangą tinkantį bažnyčios šventorių, bet kuklias naująsias bendruomenės kapines Anykščių šilelio artumoje.

Anykščių menų centras parengė  kilnojamą parodą, kuri  pirmą kartą sujungia jo gyvenimo ir kūrybos vietas, atskleidžia jo asmenybės fenomeną,  santykį su kultūra, menu, visuomene  (9 stendai). Paroda eksponuojama Anykščių bažnyčioje, o vėliau keliaus į Rokiškį, Pasvalį, Panevėžį ir t.t. Parodą papildo jos informacinis leidinys.

Pasaulio anykštėnų bendrija iniciavo lėšų rinkimą Monsinjoro atminimo ženklo sukūrimui. Pačioje bažnyčioje iki šiol nėra jokio atminimo ženklo, primenančio apie Monsinjoro nuveiktus reikšmingus darbus Anykščiams.  Prisimindami neeilinę asmenybę – dvasininką, kultūrininką, sakralinio meno puoselėtoją, dailės vertybių bažnyčioje bei šventoriuje sumanytoją ir įgyvendintoją – jo šimtmetį pažymėsime memorialine skulptūrine kompozicija, kurią sukūrė skulptorius Romualdas Inčirauskas, o lėšas kūriniui surinko Pasaulio anykštėnų bendrija bei parapijiečiai. Parodos pristatyme bei skulptūrinės kompozicijos atidengime dalyvaus Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas Tomas Ladiga, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir kt., koncertuos Gailestingumo šventovės ansamblis (Vad. G. Adamonytė).

Parodos bei skulptūrinės kompozicijos pagrindiniai rėmėjai: UAB „ESSPO“, LR Kultūros paveldo departamentas, Anykščių rajono savivaldybė.

Informacinis rėmėjas rajono laikraštis „Anykšta“.

Organizatoriai – Anykščių menų centras, Pasaulio anykštėnų bendrija.                                                                                Informaciją teikia Rita Babelienė tel. 868647096