Anykščius ir karaliaus Mindaugo Lietuvą jungia legendinė Voruta

Liepos 6 – ąją Anykščiuose, A.Baranausko aikštėje prie paminklo Laisvei paminėta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Liepos 6 – ąją Anykščiuose, A.Baranausko aikštėje prie paminklo Laisvei paminėta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo)  diena.

Karališka valstybinė kilmė – pats didžiausias tautos laisvės paminklas

Renginio vedėjai Vilma Paulauskaitė ir Vytautas Germanavičius sveikino dieną, kai didžiojo Mindaugo asmenyje buvo karūnuota Lietuvos valstybė. „Ši atmintina data mums primena praeities didingumą, ilgą ir  sudėtingą valstybės kūrimo kelią, moko mus vienybės”, – skaitė V.Paulauskaitė. „Lietuvos gimtadienis XIII amžiuje, karaliaus Mindaugo laimėta ir padovanota tautai karališka valstybinė kilmė – pats didžiausias tautos laisvės paminklas”, – teigė V.Germanavičius. „Laisvės siekis neįveikiamas. Išaukštindami tai su meile ir padėka kas kartą verčiame valstybės  istorijos pirmąjį puslapį,, papuoštą karaliaus Mindaugo ženklu ir karūna. Ir vėl keliame savo valstybės vėliavą  valstybės dienoje”, – dėstė V.Paulauskaitė.

Valstybės vėliavą kėlė Anykščių bitininkų draugijos,  šiais metais švenčiančios gražų 50 – ties metų jubiliejų, pirmininkas, Bitininkų skverelio ir stogastulpio bitininkų globėjos Austėjos garbei  idėjos autorius, senojo paveldo puosėlėtojas, bitininkystės tradicijų skleidėjas Albertas Žarskus.  

Lietuva visada stipri, kai yra vieninga

„Vinco Kudirkos eilėraštis tautos himnui nėra paprastas eilėraštis. Ne kiekvienam eilėraščiui lemta tapti tautos himnu. Tai, ką užrašė vienas iš tautos krikštatėvių, neša žinią – žinią kiekvienam iš mūsų, kurie, visus kartu sudėjus, esame lietuvių tauta”,  – skaitė V.Paulauskaitė.

Sveikindamas anykštėnus Valstybės dienos proga meras Sigutis Obelevičius sakė: „Šiandieną švenčiame Valstybės dieną. Galbūt Anykščiuose, ant Vorutos, o gal tolėliau ant Palatavio piliakalnio buvo karūnuotas karalius Mindaugas ir Lietuva tapo pilnaverte valstybe. Kas yra valstybė?  Kažkada imperatorius Cezaris sakė, kad valstybė – tai aš. Šiais laikais  mes valstybę suprantame, kad valstybė – tai mes visi. Lietuva daugybę amžių išgyveno  okupacijos metus, karą, pokarį…Šiandien gyvename taikos metus. Su niekuo nereikia kariauti, nuo nieko gintis. Šiandien turime kariauti patys su savimi. O Lietuva visada buvo stipri, kai buvo vieninga ir nepriklausomybę iškovojo tik vienybės dėka. Šiandien, kai gyvename taikos metu vien tik vienybė mus padarys stipresnius. Nes jeigu vienas sodinsim gėles, o kitas jas rausim, jeigu vienas rinksim šiukšles, o kiti dešimt jas mėtys, valstybė niekada nebus turtinga. Aš tikiu, kad tas jaunimas, kurio dėka mes šiandien galime didžiuotis kad bent jau 2012 metais mes gyvename Kultūros sostinėje, ir tie darbai, kuriuos daro mūsų jaunimas, matome ir krantinėje gražius išdėliotus užrašus,  ir ta trispalvė 260 metrų gėlių juosta, kuri supa Vyskupo skverą  – tai yra mūsų visų anykštėnų dovana Lietuvai. Kviesdamas švęsti, o renginių čia bus daug, ir tikiu, kad čia vėl susirinksime visi 21 valandą giedoti valstybės himno ir kartu dirbsime Lietuvai ir Anykščiams”.

Gyvename laisvoje šalyje…

Antanas Baura teigė, kad   šventė yra labai rimta, todėl jis sveikinimo žodį tiesiog paskaitys… „Nuo karaliaus Mindaugo karūnavimo laikų iki šios šventės atvedė ilgas sėkmių ir nesėkmių, kovų ir laimėjimų kelias. Bet Lietuva išliko.Gyvename laisvoje šalyje ir vieningoje Europoje. Tad šiandien Valstybės dienos proga turime galimybę pamąstyti ir apie mindauginę Lietuvą, kurią mums paliko karalius Mindaugas. Tie pamąstymai labai svarbūs ir mums, anykštėnams, nes Anykščius ir karaliaus Mindaugo valstybė jungtis – legendinė Voruta. Visi tikime, ir visados tikėjome, ir norime tikėti legendine Voruta, vis dėl to ją  prie Anykščių buvus…Tiesioginės mūsų sąsajos su istorija ir mes ja didžiuojamės. Juk šalies istorijos, miesto ir šio krašto istorija jungia mus ne tik su protėviais, bet ir su būsimomis kartomis. Juk tauta yra ne vien šioje žemėje, šiandien gyvenantys, bet ir čia gyvenę, buvę ir dar ateisiantys gyventi kiti. Nuo kiekvienos žmonių kartos gyvenimo, nuo   jų darbų didžia dalimi priklauso ir būsimų kartų, mūsų vaikų ir anūkų ateitis. Karalius Mindaugas, kaip liudija išlikę šaltiniai, visą savo gyvenimą kūrė, kovojo, vienijo lietuviškas žemes ir įkūrė Lietuvos valstybę. Istorijos keliu ėjome ir mes į laisvą demokratišką šiandienos valstybę. Tačiau dabar kaip tik svarbu apmąstyti visas mūsų tautos istorines pamokas ir suvokti karaliaus Mindaugo siekį, kurti ir vienytis vardan ateities…Daugeliui lietuvių atrodo, o taip dažnai ir gyvenama, ir gyvename prieštaringą, susvetimėjusį, beprotiškai skubantį, skandalais ir skandalėliais viešoje erdvėje užpildžiusį  gyvenimą. Visuomenė mato norą skųstis, nes skundžiasi šalia esantis, verkiama dažniau ne dėl fizinio skausmo, o dėl užgaulių žodžių, ir ,rodos, nebėra nieko šviesaus. Kaip išeiti iš to užburto rato? O išeiti būtina, jei norime išlikti ir gyventi geriau. Pakartosiu genialią, bet teisingą mintį: pradėkime pozityviau mąstyti. Apsižvalgykime po Lietuvą. Negalime nematyti, kiek daug gražių darbų padaryta per mano minimą  nedidelį nepriklausomybės laikotarpį. Ir tai duos, turi duoti gerus vaisius ateities gyvenimui, nežiūrint šiandieninių sunkumų. O kaip išaugo ir išgražėjo Anykščiai ir visas kraštas. Kiek per tuos nepriklausomybės metus pastatyta naujų, renovuota senų visuomeninių, gyvenamųjų pastatų, kapitaliai sutvarkyta gatvių, šaligatvių, kelių, dviračių takų, įgyvendinta įdomių turizmo objektų (apie tai ir meras savo sveikinimo kalboje minėjo) . Anykščių kraštas turi kultūros pasiūlą, rengia aukštos prabos kultūros renginius, sėkmingai vykdo kultūros sostinės projektus. Mus visus jungia šis miestas, mūsų darbai atsispindi jo veide, jo  auroje. Juk kraštas kaip turistinis objektas sėkmingas tiek, kiek darbštūs, išmaningi, geri ir laimingi žmonės jame gyvena. Atvažiuojantys svečiai tai iš karto pajunta ir pastebi. Tad būkime sėkmingi ir iš esmės pamąstykime apie savo gyvenimą  visi visi, kiek mūsų gyvenime yra prasmingų tikslų, užsispyrimo juos įgyvendinant, pakantumo šalia esančiam, atsakomybės, tiesos ir teisingumo, meilės, atjautos, į ateitį vedančio entuziazmo ir vilties. Ir tik susidėlioję savo gyvenimo prioritetus, galėsime sėkmingai kurti savo gyvenimus, augisime sveikus, protingus, sėkmingus ir pilietiškus vaikus savo ir valstybės ateičiai. Sveikinimo žodį noriu užbaigti  Vinstono Čerčilio žodžiais: „Niekada nepasiduokite, laimėsite ir gyvensite laimingai”. Valstybės dienos proga linkiu jums vidinės ramybės, santarvės, sveikatos ir vilties. Tegul ši šventė tebūna visų mūsų bendrumo švente”, – iš sąsiuvinio skaitė Seimo narys A.Baura.

Istoriją tegul nagrinėja istorikai

Seimo narys Vytautas Galvonas savo sveikinimo kalboje teigė: „Brangūs mano kraštiečiai anyštėnai ir miesto svečiai…Lietuva kaip nedaugelis valstybių pasaulyje turi net tris valstybingumo paminėjimo dienas. Ir kartais mes susimąstome, ar tai yra  tiek daug  valstybinių švenčių pas mus, susijusių su valstybingumu, kad mes taip karštai mylime savo tėvynę? Ar tai yra dėl kažkokių kitų istorinių sanklodų, kad mes nesugebėjome išsaugoti savo valstybės?  Bet istoriją palikime nagrinėti istorikams, taip pat palikime ir Mindaugo asmenybę istorikams, palikime visa tai, ką jis sukūrė ir ką mums paliko, nes mes vis tiek neprisiminsime, mes tik galime vadovautis tais istoriniais šaltiniais, kurie vienaip ar kitaip nušviečia šitą įvykį. Geriau mes pagalvokime apie tai, kokią mes dabar turime Lietuvą, ir kokią mes ją paliksime savo vaikams ir savo anūkams. Kaip meras minėjo, Lietuva – tai mes visi…Tačiau to neužtenka. Dar svarbu, kaip mes visi elgiamės. Juk valstybės pamatas yra mūsų tautiškumas, papročiai, kalba, šeima – tai yra tai, ką per daug kartų per motinos pieną iki mūsų atėjo. Ir mūsų tėvai savo krauju aplaistė šitą žemę.  Ir galbūt todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kad mes visa tai suvokdami, tą Lietuvą paliktume tokią, kuri mums leistų kiekvienam iš mūsų jaustis joje patogiai, kurioje mes būtume laimingi… Aš nenorėčiau iš rankų gauti tą Lietuvą kaip gavome mes iš savo tėvų , kai didžioji dalis užrašų būdavo rusiški, bet aš nenorėčiau Lietuvos tokios palikti, kai čia didžioji dalis užrašų angliški ar vokiški, aš norėčiau, kad ta Lietuva būtų tokia, kokią seneliai ją mūsų tėvams paliko, kai kaimuose skambėjo Birutės daina, kai užrašai buvo lietuviški, kai mūsų papročiai buvo gerbiami. Dabar man savotiškai kaip Seimo nariui yra gėda, kai įstatymais numatyta, jog vėliavos iškėlimas yra prievolė…Kad tos tradicijos, papročiai būtų  mūsų,  lietuvių, orumo ir pasididžiavimo klausimas, ir kad šita A.Baranausko aikštė, kurioje mes šiandien susirinkome, būtų pilna taip, kaip mus praeityje versdavo ja eiti Gegužės  1 – ąją, arba kai rugpjūčio 23 – ąją Baltijos kelyje mes savo noru stovėjome, kad ji būtų pilna mūsų patriotiškumo dėka, mūsų noro turėti Lietuvą visiškai kitokią. Ir aš linkėčiau, kad mes tą Lietuvą paliktume tokią, kokią mes ją iš tikrųjų norėtume matyti kiekvienas savo širdyje. Su švente, brangieji…”

„Mūsų valstybės ateitis nėra neapibrėžtas laikas. Pradedanti rytoj ar po metų ateitis yra jau dabar, o jos pagrindas – valstybingumo istorija bei Lietuvos labui dirbę ir dirbantys žmonės. Iš tos gilios praeities semkimės dvasios jėgų, kurdami savo mielo krašto ateitį, – renginį baigė vedančioji V.Paulauskaitė. – Linkime atrasti, įžvelgti ir atpažinti kuo daugiau vertybių savo gyvenime, kito žmogaus akyse, Lietuvos istorijos pulsavime…”