Anykščius reprezentuoja joga, šamanai ir burtai

Kovo 21 dieną, trečiadienį, Anykščių rajono savivaldybės trečiojo aukšto salėje vyko savivaldybės Kultūros tarybos posėdis. Šis posėdis sušauktas Kultūros tarybos narės, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorės, režisierės Jolantos Pupkienės iniciatyva.
Žinoma kultūros darbuotoja iškėlė susirūpinimą, kad Anykščiuose tradicinius renginius organizuojančias įstaigas pradeda nustelbti atvykėliai, rengiantys jogos, šamaniško būgno mušimo ir kitas panašias veiklas, kurios, anot jos, Anykščiams nesukuria pridėtinės vertės.

Prieš posėdį Kultūros tarybos narė, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė J. Pupkienė išplatino laišką, kuriame rašė: „Per pastarąją savaitę, kaip asmuo ir kaip projektų vadovė, gavau prašymus ir kvietimus bendradarbiauti iš kelių įstaigų, įsikūrusių Anykščių rajone. Ir nustebau, kad šitiek mūsų rajone įsikūrusių pastaruoju metu naujų nevyriausybinių organizacijų ir VŠĮ, arba įstaigų, kurios įsikūrusios Vilniuje, bet veikia Anykščiuose. Bendradarbiavimo privalėjome atsisakyti todėl, kad pirmą kartą susidūriau su įstaigomis ir net nežinome, kokius darbus jos nuveikusios Anykščiams ar dar nuveiks. Visų tema ta pati – bendruomenės narių gydymas (psichoterapija) per meninį ugdymą: teatrą, muziką, šokį, dailę. Ar nemanote, mieli kultūros tarybos nariai, kad pats laikas susitikti ir „gyvam bendravimui“? Nes matoma labai ryški tendencija įsilieti naujiems žmonėms, įvairioms įstaigoms į kultūrinį vyksmą Anykščiuose. Neslėpsiu, kad man asmeniškai kelia dviprasmiškas mintis panašių įstaigų ir organizacijų kūrimasis bei jų veikla, kai neaiški strategija rajono atžvilgiu, kai tai susiję su vaikais ir su jaunimu. Prašomuose bendradarbiavimo raštuose visur įrašyti žodžiai „ryškus indėlis į Anykščių rajono kultūros lauko plėtrą, inovacijas ir profesionalios kultūros sklaidą.“

Kultūros tarybos posėdyje Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė J. Pupkienė prisipažino jau nebesuvokianti, kokia yra rajono kultūrinė kryptis.

„Atidarai „Mūsų Anykščiai“ paskyrą feisbuke ir prieš akis iškyla Buda, visi meldžiasi, organizuojami tokie interaktyvūs renginiai, skatinantys bendrystę, maldą ir ėjimą į šviesų rytojų. Aišku, gal mes, biudžetinės įstaigos, nemokame savęs reklamuoti, nesutvarkyta pati marketingo sistema, bet žmonės, atsivertę socialinių tinklų apie Anykščius paskyras, sako, kad pas jus Anykščiuose dabar vien jogos, šamanai, burtai ir klausia „Ką jūs ten darote?“ Aš viešai pradėjau abejoti tų įstaigų kompetencija, išliko abejonių ir iškėliau klausimus, ar jie kelia pridėtinę vertę Anykščiams, kraštui, kuris turi savo tradicijas. Aišku, surūgusiame vandenyje stovėti negalima, bet jau tampa nebeaiškus kontekstas mūsų įstaigų, kur mes toliau eisime“, – kalbėjo J. Pupkienė.

Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė J. Pupkienė prisipažino, kodėl tai ją neramina.
„Daugeliu atveju mažuose miesteliuose, tokiuose, kaip Anykščiai, susikūrę įstaigos viską sujaukia, o po to išvažiuoja į savo vietoves, ir tiek“, – tęsė J. Pupkienė.
Kultūros tarybos narė J. Pupkienė pabrėžė, kad labai svarbu, jog menas nebūtų nukreiptas tik kelių asmenų poreikiams tenkinti.

„Jeigu kalbame apie meną, yra tam tikros auditorijos. Kodėl mirė „Miško festivalis“? Nes buvo nueita į save, į savo asmenį. Jeigu mes visi nueisime į save, atsiras 25 įstaigos ir tai duoda dviem-trim žmonėm kažkokį dvasinį peną. Kam to reikia ir ką tai duoda?“ – klausė J. Pupkienė.

Kultūros tarybos narys, laikinai einantis tarybos pirmininko pareigas, Vytautas Balčiūnas prisipažino, kad Anykščių rajone šiuo metu nematantis jokios kultūros strategijos.

„Nėra internete paskelbta jokio dokumento, kuris apibrėžtų Anykščių kultūros strategiją. Man atrodo, kad nėra vizijos, kur Anykščiai krypsta kultūros srityje. Vyriausybės yra paskelbta Lietuvos kultūros politikos strategija „Kultūra 2030“ ir kiekvienos savivaldybės yra prašoma turėti pagrindinius siekius, idėjas, kurios sugula į strateginį planą ir tada „du krantai“ būtų aiškūs“, – sakė V. Balčiūnas.

Pasigedęs kultūros strategijos, kultūrologas V. Balčiūnas posėdžio metu net suabejojo, kaip Anykščiai gali siekti tapti UNESCO literatūrinių miestų tinklo nare, jei rajone nėra tarptautinės literatūrinės veiklos.

„Tai neįmanomas dalykas. Pirmiausia reikia intensyvių ryšių literatūros srityje – reikia dirbti su rašytojais, organizuoti forumus, skaitymus, nes demagogijai yra alergiški visi ekspertai. J. Pupkienė pajudino pačią esmę – kokia mūsų vizija, kokia mūsų strategija, kaip tai daroma, kuriant Anykščiuose kurortą“, – kalbėjo V. Balčiūnas.
Kultūrologas V. Balčiūnas Kultūros tarybos posėdyje kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėją Kristiną Jakubauskaitę-Veršelienę ir jos teiravosi, ar ji turinti sukūrusi kokią nors darbo grupę, kuri aiškintųsi, kaip susilieja rajono kultūrinių įstaigų vizijos.

Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja K. Jakubauskaitė-Veršelienė aiškino, kad kultūros srityje vadovaujamasi strateginiu 2019–2025 metų savivaldybės plėtros planu. Kultūros tarybos nariams ji ėmė pristatyti, kas šiame plane yra numatyta, citavo, kad dokumente yra numatytos ir „sveikatos per meno terapiją“ veiklos.
Kultūrologas V. Balčiūnas aiškino, kad kultūros politikos kaitos gairėse yra apibrėžta, jog visas menas gali būti naudojamas terapijai ir jokia veikla niekaip negali būti ribojama.

„Aš matau, kad tikslo meną susieti su terapija Anykščių rajono savivaldybė neturi. Šiuo metu tai yra iš apačios kylanti iniciatyva. Meno terapiją siūlau fiksuoti prie probleminių klausimų, kuriant naują rajono kultūros strategiją“, – pasiūlė V. Balčiūnas.

Naujos kultūros strategijos pamatus kurti V. Balčiūnas ragino nedelsiant, per artimiausias dvi savaites, ir tą siūlė daryti Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėjai K. Jakubauskaitei-Veršelienei, tačiau vedėja, sulaukusi tokio pasiūlymo, prašė nenustatinėti jai terminų, nes ji esą užsiėmusi kitais darbais.
„Labai prašyčiau man nenustatinėti terminų, nes aš žinau mano darbo krūvį dabar. Aš tiesiog žinau savo užduotis. Reikia laiką valdyti“, – naujai pavedamos užduoties atsisakė K. Jakubauskaitė-Veršelienė.

Anykščių rajono meras S. Obelevičius svarstė, kad kultūros strategija galėtų gimti ir Kultūros tarybos narių galvose.
„Kultūros tarybos narė Gražina Šmigelskienė teisingai yra sakiusi, kad Kultūros tarybos funkcija neturėtų būti tik paskirstyti varganus pinigus kultūros projektams. O štai jei Kultūros taryba bent jau inicijuotų strategijos ruošimą, tai ji padarytų darbą. Taryba ir yra tam sukurta. Jeigu atsiras gairės, tada meras jau galės sudaryti kažkokią darbo grupę ar pirkti kažkokią paslaugą“, – kalbėjo meras S. Obelevičius.

Kultūros taryba nusprendė kurti Anykščių kultūros ir meno plėtros gaires iki 2030 metų, pasiremdama nacionaline strategija „Kultūra 2030“.
Priminsime, kad nemažai įstaigų, kurios sukėlė susirūpinimą Kultūros tarybos narei J. Pupkienei, reziduoja už 2,5 mln. įrengtame Anykščiuose esančiame Tilto gatvės komplekse.

Pernai iš Anykščių rajono savivaldybės biudžeto viešosios įstaigos „Sielos sala“ projektui „Šamaniško būgno apjungti. Genties šokis“ skirti 780 Eur. Tam, kad šias lėšas įstaigai galima skirti, pritarė pati Kultūros taryba.

Tilto gatvės komplekse įsikūrusios viešosios įstaigos „Širdžių metas projektui „Įmonės veiklos ir kūrybinio proceso integracija į Klasterio veiklą“ iš rajono biudžeto buvo skirti 3 tūkst. Eur. Kuomet „Anykšta“ ėmėsi domėtis, kam ši viešoji įstaiga naudos mokesčių mokėtojų pinigus, jos direktorė Giedrė Leitonė vengė įvardyti, su kokia komanda įgyvendins Anykščių rajono savivaldybės remiamą bendruomeninių iniciatyvų projektą, o žurnalisto klausimus apie savivaldybės paramos panaudojimą prilygino provokacijai.

Beje, kultūrologas V. Balčiūnas Kultūros tarybos posėdyje pateikė pavyzdį, kaip nevyriausybinės organizacijos vis aktyviau ir grubiau kesinasi į mokesčių mokėtojų pinigus.
„Tą parodė mūsų teatro istorija. Kaip tranų prisikūrė daug privačių teatrų. Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė neseniai išryškino vieną tendenciją ir sakė: „Ministerijoje visi pokalbiai yra dviem klausimais. Pirma, duokit pinigų, o antra – atiduokite visus pinigus“, – juokavo V. Balčiūnas.