Anykštėnė:„Didžiausia Anykščių problema – darbo vietų nebuvimas ir nekūrimas. Jau kelinta rajono vadovų kadencija taip užsižaidė su kurorto statusu, kad pamiršo apie savo rajono gyventojus. Jei nebus darbo vietų, nebus ir mokesčių. Kam rytais tenka važiuoti į Uteną, Ukmergę ar Panevėžį, atkreipkite dėmesį, kokios kolonos automobilių važiuoja į darbą. Reiškia, Anykščiai lieka tik miegamoji vieta. Padėtis dėl darbo susiradimo Anykščiuose yra ne sunki, o katastrofiška.“
Atrodo, kad visus veikėjus, priverstinai „kurortinusius” Anykščius tauta kars ant pakelės stulpų… Nusipelnė ! 🙂
Mums tyliai sakė Alesionka:
Paliksit jūs namus gimtuosius.
Vaikus paliksit, senuosius tėvus,
Išeisit kur gyvent sočiau.
Savojo mero mes nesupratom
Dabar migruojam. Ir kuo toliau!
Mes žodžių Mero negirdėjom.
Labai kurortu tapt norėjom!
„Nef-nefam“ plojom, perversmus darėm,
Dabar iš skurdo graužiam nagus.
Liokajais tapome mes turistams
Tik iš to rojaus niekad nebus!
Kas mums Tauta? Kam mums Tėvynė?
Jei savo Laisvę mes pamynėm!
Anykščių kraštą durniais apleidom
Atleisk mums Mere, buvom kvailiai.
Dabar savuosius namus paliekam
Duris užramstę mes pagaliais…
Mums tyliai Leonas kalbėjo,
Kaip traukti iš skolų Anykščius.
Mes netikėjom! Jam dirbt neleidom.
Tėvynę mainom į užsienius…
O kad galėtum pradėt iš naujo!
Bet tokio šanso mums nebebus…