Amiliutė Velykų rytą ieško, su kuo padaužauti margučiais
Vėl Velykos be kaimynų –
Dievas mato, zlastis ima.
Nepadės išpažintis –
Laukia šios valdžios pirtis.
Per Kalėdas jau vilku
Staugiau – prisimint baisu.
Šiemet vėl… su margučiu
Tykiai paupiu einu.
Gal po tiltu Baranausko
Dūšią kokią pasigausiu.
Susidaužti kiaušiniu
Trokšta juk daugiau žmonių.
Ar koronos nebijai? –
Šaukia paupės žvejai.
Amiliutė nepėsčia –
Atkerta kalba stačia:
Greit kanapių prisisėsiu –
Dūmuos giltinę regėsiu.
Duosiu jai užtraukt suktinę
Ir pralinksminsim Aušrinę.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
