Amiliutė Kūčių naktį imasi burtų, kad sužinotų savo ateitį
Jai netiks kukli šakutė.
Užstalėje – tik eglutė!
Burbuluota, karūnuota,
O aplink – vatos priklota.
Šviečia iš toli lemputės,
Tačiau liūdna vienai būti.
Bet kalėdinė naktis
Veria ateitin duris.
Laša vaškas į lėkštutę –
Prisimerkia Amiliutė.
Kraipo galvą, lėkštę suka –
Nagrinėja liejinuką.
Atsidūsta iš giliai –
Ach, nežinomi keliai…
Nematyti nei širdelių,
Nei išsiilgtų ūselių.
Gero nežada ir šienas –
Trys šiaudai, penki ir vienas.
Panašu, vėl su Rainiu
Šildysis ant kailinių.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
809658 773428I like this post, enjoyed this 1 thanks for posting . 467554