Amiliutė supranta, kaip žlunga partnerystė
Net neverta temos vystyt –
Skaudžiai žlunga partnerystė.
Vieną dieną – ūkis bendras,
Kitą – ,,šmutkės“ žemyn skrenda.
Oi, atsimenu laikus –
Buvo metas tas puikus,
Kai su Marce bendrą plotą
Užsodinome burokų.
Tręšėm, laistėme bendrai,
Bet – išskyrė pinigai.
Du metus mes nekalbėjom,
Kolei pyktis nepraėjo.
Pagalvojau vakar rytą –
Tomą ši bėda ištiko.
Tarsi motina tikroji
Agnė jau pirštu grūmoja.
Santykiai mat su berniukais
Ištrauka ne to filmuko.
Niaukiasi Naisių dangus –
Tuoj Aušrinė draugas bus.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
