Amiliutė bandys likimą upe plukdydama Joninių vainiką
Plaikstos vėjuose suknutė,
Nors jinai jau ne jaunutė.
Šešiasdešimt jau keli –
Viešint skaičiaus negali!
Metai – ne esmė merginai, –
Natūralūs vitaminai
Bei rūbeliai iš ,,Humanos”
Daro vaizdą etik mano!
Jei turėtų pinigų,
Botulinas – ne tabu.
Tai supranta Amiliutė
Ir nevirpčioja širdutė.
Metai bėga kaip vanduo,
O nenori su bet kuo.
Panašu, kad prie mirties
Nieks stiklinės neišties.
Užsivilkus lietpaltėlį
Brenda ji į pušynėlį –
Pins vainiką iš notrelių,
Leis upe ieškot bernelių.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Virš 60-ies tokių krūtų jau nebebūna… Reiškia Amiliutė prisivariusi silikono!