Amiliutė mano, kad anykštėnams būtinos edukacijos apie grožį
Eglė mat jiems negraži!
Į gargarą panaši.
Arba žaginį laukų
Iš sovietinių laikų.
Žalumos jie pasiilgo!
Eglių kvapas mat sušildo.
Pasišildyti galiu
Karšto vyno puodeliu.
Nesupranta nieko žmonės
Neaplanko jų malonė.
Kad gražu tik kai blizgu,
Ir, be abejo… brangu.
Kaip skaudu savivaldybei,
Kad šio užmojo didybei
Nesubrendę anykštėnai
Šaukia ,,ne“, tarsi bezmėnai.
Edukacija gera
Jiems praverstų su lazda,
O pravestų Amiliutė,
Nes tvarka, juk turi būti.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Pinigų taškytojai! Prie Bikuvos eglė gali kainuoti iki tūkstančio, o ne trylika.
ne eglės dekoracija kainuoja, o autorinis menininkų darbas. Klauskite pas Juozą, kuris dirbo vykdomojo komitete prie sovietinių laikų kiek kainuodavo menininkų darbai, užsakomi rajono kontoros.
Visiems vatnykams eglė yra negraži. Kuo didesnis vatnykas ir kuo mažesnės jo pajamos, tuo negražesnė.
aš skaitau šitų posmų ir galvoju, kad Amiliutės personažas atspindi gal kandidatės į būsimos merės valdymo programą, parengtą pagal partijos lyderio iš buvusio vyriausiojo policijos komisaro štabo ir kito ekskomisaro būsimo koalicijos draugo rajono valdžioj.