Amiliutė stoja į kovą su snygiu ir apdraba
Ot, nervuoja ši mada –
Kad ateina apdraba!
Snygis laukia paryčiais…
Trauko Amilia pečiais.
Amžius žemėj nugyventa,
Bręsta, kol galop pasenta.
Nemačiau kitų kraštų –
Vien laukus tik Anykščių.
Rusiškai kalbu sunkokai,
Angliškai visai nemoku.
Bet žinau ir be žinių –
Mūs krašte nėr apdrabų.
Kad ją biesas – šitą madą,
Zrią į pyktį žmones veda.
Pasakytų tiesiai aiškiai –
Lūš nuo sniego šiąnakt balkiai.
Pirkt reik žvakių ir degtukų,
Ir kūrent pernakt pečiukų.
Be veltinių iš ,,Spartako“
Neišmint per kiemą tako.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
