Amiliutės pamąstymai išvydus Šventojoje plūduriuojantį meno kūrinį
Garantuotai bus gyvatė,
Žmonija kokios nematė!
Tavaruoja mirguliuoja
Ir priplaukt artyn vilioja.
Žvejų gatvėn į pakrūmę
Fergizas antai nudūmė.
Kamerą išsipakavo,
Nesę nardant užfiksavo.
Iš Lochneso ežerų
Ant Šventosios vandenų.
Raudona kaip komunistė
Uodega jinai kad viksi!
Patraukli ta kvaraba
Tarsi pusnuogė merga.
Nei pridėti, nei atimti…
Amiliutė audžia mintį:
Problema tiktai viena,
Kad naudos iš to nėra.
Prikabintų ten kabliukų,
Tai pagautų ešeriukų.
Būtų pusryčiai miestiečiams,
Ir socdemams, ir valstiečiams.
O dėl likusių žarnų
Kiltų balius katinų.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Oi nedurna Amiliutė!