Amiliutė supranta, kodėl savivaldybei reikia sukurti Anykščių kvapą
Kilkim, broliai, vyrs į vyrą,
Nes kurortui padai svyla!
Šitiek metų, po paraliais,
Mokymus visokius darėm.
Mū ir Mo mums čakras vėrė,
Aiškino, kaip kurti gėrį.
Net medeliai čia auksiniai
Ir tarp kitko importiniai!
Rodės – įžengi Anykščiuos
Visos blusos ima strykčiot!
Ai vai vai, kaip čia gražu
Ir kiek šviečiančių lazdų!
Kiekvienam name poetas!
Mokesčiais dar neapdėtas.
PrOjektais jis paramsčiuotas
Jo biudžetas paskaičiuotas!
Būgną muša, triūbą pučia,
Verslui lieka lipt į grūšią.
Kam gi arti, kam gi sėti?
Galim ir dyki smirdėti.
Naujas kvapas Anykščių
Paaiškėjo – bezdalų!
Imk ir neškis iš stoties –
Tūkstančių tam nereikės.
Skambame ant Lietuvos:
Meras tarsi be galvos.
Turi smarvės šis vaikinas
Girdisi, statys jau kiną!
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Smarvė prie Ramybės Max buvo šeštadienį.Kvapas tobulas.Netoli gal kieno laukai ar kanalizacija sugedo?
Nebeišturės tokių pašaipų Tubis.
Amiliutės kvapas Anykščiuos ira sylkios ir išmatos kiaulios.
Oi kaip visada puikus eilėraštis, ačiū, gerų ,sveikatingumo N.Metų
Smirdejo šeštadienį prie Ramybės Maksimos, nuostabūs kvapai jautêsi….gal kūrė kvapus už tūkstančius??