Amiliutė, apraudodama nušalusius svogūnus, kviečia prenumeruoti ,,Anykštą“
Artinantis štai Velykoms,
Cibuliukų nebeliko.
Guli plozu nabagėliai –
Buvo taip gražiai sužėlę…
Tris kartus į sriubą dėjau,
Kiaulpienes užtaisinėjau.
Žinot, kaip yra svarbu
Pirmas daigas po sniegų!
Grašvos ir laiškai svogūno
Nuima skausmus nuo kūno.
Ima tuoj plaukai blizgėti,
O veidai mažiau raukšlėti.
Na, o dilgėlių sriuba
Bus aštri, tarsi britva
Jaunina ji visą kūną
Protui suteikia žvalumą!
Sveika, gera ir stipru,
Bet dabar nėra vaistų.
Viską oras pagadino –
Eina nuo Maskvos ledynai.
Ridikėliai ir salotos
Dar gyvuoja, nes apklotos.
Juos dangstau su ,,Anykšta“ –
Tai geriausia apsauga.
Ir nuo šalčio, ir nuo bado
Bei visokių ten estradų:
Chorų, bliūdų ir kvapų.
Aš skaitau, skaityk ir tu.
Piešė Kęstutis Pabijutas, rašė Antonas Feljetonas
Nesuprantu Amiliutės. Vieną kartą ji myli Tubį, kitą kartą nekenčia. Visiška valstiečių partija.
Pas Amiliute svogūnai sudygo.
Baisu darosi nuo tokiu eiliu.