Šeštadienio „Anykštoje” pradėjome spausdinti žurnalisto Vidmanto Šmigelsko tekstą apie tarnybą sovietinėje kariuomenėje. „Nuo mano „dembelio“ praėjo beveik ketvirtis amžius, bet ankstyvą rudenį užuodęs akmens anglies dūmų kvapą, atrodo girdžiu rūsiškus: „lygiuok“, „ramiai“, „laisvai“… Akyse matau „placą“, didelę aikštę, skirtą rikiuotėms ir jaučiu velnišką šaltį. Sovietinė kariuomenė man pirmiausia asocijuojasi su šalčiu, akmens anglies dūmais ir paskutiniąją komanda „išsivaikščiot“.
Į sovietinę kariuomenė buvau paimtas 1989-ųjų rudenį, kai „budo jau Baltija“. Mūsų šaukimo kareiviai iš kariuomenės buvo paleisti praėjus gal savaitei ar dviem po Maskvos pučo, 1991-ųjų rudenį. Tarnavimas sovietams, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, iš šios dienos taško atrodo dviprasmiškas, bet tada mūsų, lietuvių, nedraskė dviprasmiški jausmai. Po 1990 kovo 11-osios galvojom, kad kovo 13-ąją mus paleis, paskui, kad kovo 14-ąją, paskui, kad balandį ir t.t. Kurių velnių bėgti kaip valkatoms, be dokumentų, kai netrukus būsim kaip dera išlydėti į savo šalį…” – savo publikacijų ciklą „Kaip mes išsivaikščiojome…” pradeda V.Šmigelskas.
