Jau parengti Anykščių mieste, ties Malūno gatve, Anykštos upėje buvusios vandens malūno užtvankos bei upės vagos sutvarkymo darbų projektiniai pasiūlymai. Juos parengė vilniečių projektavimo firma „Gedilieta“. Vienas iš svarbiausių šio projekto uždavinių – leisti žuvims nevaržomai migruoti Anykštos upe.
Užtvanka iš dalies nugriuvusi
UAB „Gedilieta“ įvertino Anykštos upėje esančios užtvankos būklę.
„Anykštos upėje prieš daugelį metų pastatyta vandens malūno užtvanka – slenkstis iš akmenų, betono, medžio, kuri užtveria kelią žuvų ir kitų vandens gyvūnų migracijai upe aukštyn. Šiuo metu užtvanka iš dalies nugriuvusi, upės krantai ir statūs šlaitai paplauti, nuslinkę, akmenbetonio sienos ir tvirtinimai sulūžę, vagoje stovi turbinos kamera ir vandens įtekėjimo bokštelis, užtvankos žemutinis bjefas tvirtintas stambiais akmenimis. Šlaitai ir pakrantė menkaverčiais medžiais ir krūmais“, – rašoma projektinių pasiūlymų dokumente.
Keisis upės vaga
Projektinius pasiūlymus rengęs projektuotojas Gediminas Lietuvininkas konstatavo, kad Anykštos upės užtvankos konstrukcija ir vietos sąlygos nėra palankios kliūčių šalinimui – teritorija labai suspausta, užstatyta, šalia stovi gyvenamasis namas (buvęs malūno pastatas).
Numatoma išardyti pagrindinę žuvų migracijos kliūtį – malūno užtvanką.
Projektiniuose sprendiniuose perspėjama, kad galimas formuojamos upės vagos atitraukimas nuo gyvenamojo namo, atitinkamai koreguojant upės vagos posūkius ir tvirtinamos vagos ilgį.
Tvarkomos Anykštos upės ruožas sieks 90,1 m, jos vaga bus formuojama vingiuotesnė, artima natūraliai gamtinei formai. Apskaičiuotas optimalus pertvarkomos vagos plotis – 4 m, jis pritaikytas prie natūralios vagos pločio, bus siekiama sudaryti tinkamas sąlygas žuvims praplaukti.
Įžvelgė, kaip galima sutaupyti
Upės vagos krantai ir šlaitai projektiniuose pasiūlymuose iki maksimalaus vandens lygio numatyti kintamo nuolydžio.
Esant dideliems maksimaliems vandens greičiams potvynių metu, Anykštos upės dugno gruntas (smėlis, žvyras), anot projektuotojo G.Lietuvininko, yra per silpnas atlaikyti vandens plaunamąją galią, todėl pertvarkomo upės ruožo dugną ir krantus numatyta sutvirtinti betonu, akmenbetoniu, sustiprinant juos armatūros strypais, apatinės dalies tvirtinimams panaudojant esamus akmenis ir nuardyto akmenbetonio sienų betono nuolaužas, iš viršaus padengiant betonu, maišytu su lauko akmenimis. Anot jo, panaudojus vietoje esančias medžiagas, pertvarkymo darbus bus galima atlikti pigiau.
Migruoti galės didžioji dalis žuvų
Dėl palankesnių žuvų migracijos sąlygų tvarkomą Anykštos upės vagą, remiantis skaičiavimais, numatoma pertverti neaukštais 0,2-0,8 m aukščio slenksčiais – pertvaromis, juos išdėstant kas 4,0 m. Kad būtų suformuotas vandens gylis, užtikrinantis sąlygas žuvims praplaukti ir gyventi, tarp pertvarų upės dugne bus suformuoti apie 0,2 m gylio baseinėliai, kuriuose laikui bėgant gali atsirasti sąnašų ir vandens augalijos.Taip sutvarkyta upės vaga, anot projektuotojo, pritaikoma didžiajai daliai migruojančių, praeivių ir kitų žuvų.
Apsaugos ir nuo potvynių
Upės vagoje ir šlaituose esančios sugriuvusios akmenbetonio sienos, vandens rato kameros, betono-metalo atrama projektiniuose pasiūlymuose numatytos nuardyti, o nuolaužas panaudoti tvirtinimams ar pagrindams.
Paplautus ir nuslinkusius šlaitus, iškilusius virš maksimalaus vandens lygio, numatoma atkurti, o atsiradusios vandens išplautos duobės bus sutvirtintos, atsižvelgiant į vietos sąlygas, skalda, žvyru, juodžemiu ir apsėtos žolių mišiniu.
Upės vagą ir šlaitus numatyta suformuoti taip, kad, upėje susidarius maksimaliam vandens lygiui, nebūtų užlietas ir nenukentėtų gyvenamasis namas (buvęs malūno pastatas) kairėje upės pusėje bei žuvų inkubatoriaus pastatas, stovintis dešinėje vagos pusėje. Dėl to upę gaubiantys šlaitai formuojami pakeliant juos virš esamo upės dugno tiek, kad vagoje tilptų maksimalus upės debitas ir vanduo nesilietų esamų pastatų link.
Su želdiniais žadama elgtis atsakingai
Želdinius (pavienius medžius ir krūmus), trukdančius darbams, projektiniuose pasiūlymuose nurodoma šalinti pagal rajono savivaldybės administracijos nustatytą tvarką.
Nauji želdiniai, anot projektuotojo G. Lietuvninko, turi derėti su suformuotų pakrančių tipu.
Be to, juos sodinti žadama tik suderinus su Anykščių rajono savivaldybės vyr. architekte ir jai prižiūrint.
Plėtos žvejybos turizmą
Anykštos upės užtvanka Malūno gatvėje bus tvarkoma naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Bendra projekto vertė siekia 273 004,37 Eur, iš jų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus skiriama iki 252 529,04 Eur, likusi dalis – 20 475,33 Eur – iš Anykščių rajono savivaldybės biudžeto.
„Tikimasi, kad įgyvendinus planuojamą projektą bus ne tik pasiektas esminis projekto tikslas, bet bus kuriamos ir tvaraus ekologinio, pažintinio turizmo, įskaitant vandens ir žvejybos turizmo, plėtros galimybės ateityje“, – pranešime rašo Anykščių rajono savivaldybė.
No one has been and is not being threatened by Kovidu, everyone wise sees what is going on and being vaccinated here, and the idiots think that conspiracy theories, witches’ spells and the devil’s gossip are here……………….www.now37.com
placios betonines kaskados uztvankose iki 0,5m yra geriausias sprendimas. per visa vaga. reiketu pertvarkyt ir Kavarko uztvanka i laiptuotas kaskadas. ta senaja dali – kur betoninis monstras. o Anyksciu uztvanka isvis isgriaut. dabar laiko uzkele sliuzus max. galvoja kad apsaugos zemutines pakrantes kelias lemputes ir suoliukus kazkokie kvailiai. is tikro uzkelt reikia kai sala – kad sustabdyt ledus. bet kai istirpsta ir prasigrauzia vaga – nuleist reikia iki min – kad prasigrauztu gilesne vaga ir ledai saugiai isplauktu pamazu. o daba sukaups kruva ledu virsuje ir kai prasivers – viska isdauzys… ten jau keliais sluoksniais susigrude. o kadangi atsilimas – tai net keli sangrudiniai ledonesiai gali but 🙂 nes virsutine dalis nenormaliai uzdumblejus ir smelio ten bent 2m aukscio nereikalingos ir nenaturalios sangulos. sodus pries miesta del ju ir semia. pastringa ledai smelio sangulose ir sukelia potvyni. o Buterlevicius paskui rekordines nesamones primatuoja… 😀
Niekas negalvoja apie Anykštos upes pradžia kur Rubykiu ežeras juk ten užtvanka reikia griauti šis projektas liks bevertis
Lietuva-pasidomėkit, kiek per 30 metu Lietuvoje pastatyta vandens reguliavimo irenginiu(uztvanku) arba rekonstruota…. Kaip suprantu dar vis gyvuoja Sajudžio nuostata apie pelkiu grąžuma ir ivairove… Apie hidritechniniu statiniu nauda nenorima ir net diskutuoti-tipo kak čia reikia… Geriau jau mergeles intrigėle sugalvos užtvanku tematika…
Ištvers ir Rubikiuose uštvanka
Būtina išardyti ir užtvanką tarp Anykštos ir Rubikių ežero.
Visa anykštos upė užtventa bebru tai teks sutvarkyti ir dar minimum 20 bebru užtvanku…
išeis kaip visada, pššš.Žuvims reikia gilios vagos,o ten jos nebus .Buvo prūdas tai žuvų buvo daug,bet toliau Gažio sodybos buvo duobes ir gyveno tik kilbukai ponykštyje.Žažumbrio prūde irgi buvo daug žuvies ,o iš užtverto lenta ežero žuvų prieidavo.Dabar to nebus.
Anykstos istakos privatizuotos Jasiuno,Gasiunienes ir regioninio parko mafijos. Vietoje siurblynes stovi nauja sodyba su privaciu tiltu per upe ir sovietine betonine pasaga . Sekmes kvailinant visuomene !
Tai reikia daryti žuvų apklausą, sužinoti jų nuomonę kur jos nori plaukti
Kad, sugriauti pavelda tai gali greitai, be t ar tai teiseta?! Atstatytu maluna koks buvo iki karo taptu turistu lankoma vieta. Anyksciai pasipuostu dar vienu atstatytu paveldu.
Jei būtų tapęs, tai būtų tapęs. Kiek karvę bemuštravosi, vis tiek ji kaip arklys nebėgs. Kažkokiame privačiame kieme gerėtis užtvanka niekam nepatiko ir nepatiks.
Ok. Žuveliokai nuo Šventosios hujarina aukštyn link Rubikių, o ten pasaga betoninė. Kaip ir Rubikių žuvys gal norėtu į Šventają, bet pasaga betoninė…