A grupėje pirmoji vieta bei dalyvių prizas skirtas Mitkaičių kaimo bendruomenei iš Telšių rajono už jų kūrinį „Ar miške čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?“
Šiųmetinės Anykščių miesto šventės metu jau aštuonioliktą vyko tradicinis floristinių kilimų konkursas. Jame dalyvavo net 22 komandos. Šiandien, liepos 27-ąją, gražiausius floristinius kilimus išrinko komisija, kurią sudarė pirmininkas prof. Arvydas Šaltenis ir komisijos nariai anykštėnė floristė Eugenija Sudeikienė, iš Vilniaus atvyksianti floristė, renginių dekoratorė Inesa Borkovska, floristė, pedagogė Jolanta Malijonienė iš Kauno bei panevėžietė Panevėžio mokymo centro profesijos mokytoja Vida Čereškevičienė.
Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis paskelbė nugalėtojus bei įteikė jiems prizus.
C grupėje pirmąja vieta buvo įvertinta Anykščių socialinės globos namų komanda už kilimą „Siauruku į žaliąjį kurortą”. Antroji vieta atiteko Pabradės bendruomenei „Domus” už kilimą „Vasaros spalvų sūkury”, o trečioji vieta skirta Jūratei Rostauskienei, Rasai Juodienei, Daivai Staškūnienei, Rasai Pilipavičienei iš radviliškio rajono už jų kūrinį „Nubudusio šilo muzika”.
B grupėje pirmoji vieta atiteko Katlėrių kaimo bendruomenei už kilimą „Žaliųjų Anykščių atspindžiai”, antroji vieta skirta anykštėnams, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovams už kilimą „Gyvastis”, o trečioji vieta – Ažuožerių moterų klubui už jų suskurtą kilimą „Spalvomis kvepiantys sodai”.
A grupėje pirmoji vieta skirta Mitkaičių kaimo bendruomenei iš Telšių rajono už jų kūrinį „Ar miške čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?”. Jai atiteko ir specialus prizas už žiūrovams labiausiai patikusį floristinį kilimą. Antrąja vieta įvertintas svečių iš Ispanijos Ponteareas kilimas pavadinimu „Danguje įrašytas kelias”. Trečioji vieta taip pat atiteko svečiams – ji atiteko Vecumnieku floristikos studijai iš Latvijos. Jų kilimas pavadintas Spalvingi sapnai virš žemės, spalvingi sapnai virš mūsų”.
Iš viso nugalėtojai pasidalijo 5 tūkst. 400 eurų prizinį fondą.
Gražu, tikrai šaunuoliai kurejai, kurie kaskart sukuria groži ir džiugina savo darbais kitus, sekmes ir nauju kurybiniu ideju ateityje…
Sakykit atvirai, kiek laiko džiugina tie floristiniai kilimai? Vieną dieną, dvi, tris? Galima sakyti -tai vienadieniai džiugesiai. O kiek anykštėnų sugeba matyti ir suvokti, kokioj apverktinoje būklėje yra Anykščių miesto medžiai: įsprausti trinkelėse , asfalte. Tyliai marinami be vandens, nors čia pat šalia- upė. Palaistyti senuosius medžius, atlaisvinti trinkeles- neįmanoma misija? Mus džiugina vienadieniai dalykai, o medžių kasdien teikiama nauda mūsų nedžiugina? Technologijų amžius, o sugebam tik kirsti ir tiesti trinkelių dykynes? Kilimų kūrėjai turėtų statyti palapines, nes tik pavėsyje gali išdėlioti tą floristinį kilimą, o ne saulės kaitroje. Vis rengiami miestelėnų pusryčiai, kurie atseit „stiprina bendrystę, suartina anykštėnus „.Deja, realybėje tos bendrystės rezultatų vis nėra. Miesto centre nuolat daugėja kelmų ir medžių gretos retėja. Ar nupiepę hibridiniai sodinukai gali atstoti brandų medį? Ne. Anykščių žalumas, ekologija, tvarumas – tik skambūs tušti šūkiai begalinėse biurokratų kalbose ir niekinėse politinėse programose. Floristinių kilimų tradiciją stiprina miesto centre daugėjančių numarintų medžių kelmų motyvai. Apsimeskim, kad viskas gerai.Taip lengviausia.
Pagal piktumą matosi, kad prasidėjo lomkės.
Labai taikliai save apibūdinai- prieš”lomkes” nepašokinėsi.
sužinojusi, jog Anykščių rajono garbės piliečio vardas bus suteiktas ilgamečiam bendražygiui Sigučiui Obelevičiui, nusprendė į šią šventę pakviesti sveikinimo žodį tarti bendražygę, Europarlamentarę Rasa Jukneviciene.
Apie šį mūsų pasvarstymą informavome Anykščių rajono merą, Kęstutis Tubis, kuris pradžioje teigė, jog sveikinimo žodį tarti Europarlamentarė galės, meras paminėjo, kad nemato dėl to problemų, tačiau ne ilgiau nei penkias minutes. Su šia sąlyga mes sutikome.
Bėgant dienoms, artėjant miesto šventei, sužinojome, jog dėl savo sveikatos būklės buvęs meras Sigutis Obelevičius atvykti negalės. Tam atsakingai ruošemės. Prabėgus keletui dienų, trečiadienį, sulaukėme mero Kęstučio Tubio skambučio, su piktu tonu – „Europarlamentarė Rasa Juknevičienė pasisakyti ir pasveikinti Sigučio negalės, kadangi iš miesto šventės nedarysime politikos”. Man susisiekus su meru, šis piktu tonu atšovė, jog jis yra savivaldybės vadovas, todėl jis sprendžia kam leisti pasisakyti. Dar buvo paminėta ir Europarlamentaro Aurelijaus Verygos pavardė – atseit jei gali pasisakyti Juknevičienė, gali pasisakyti ir Veryga. Prie ko čia gerbiamas Veryga?
Iš visų gerbiamo Sigučio bendražygių, pasirinkome tą, kuri nesibalatiruoja jokiuose rinkimuose, kadangi meras Kęstutis Tubis nuolat pabrėžia, kad artėja rinkimai ir nedarysime rinkiminio šou. Taip, sutinku, o, bet, tačiau, liepos 6 d. karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, mero kvietimu atvyko jo bendražygis, kandidatas į LR Seimą Jonas Varžgalys, kuriam buvo suteiktas žodis. Argi ne dviprasmiška?
Ir vis dėl to, kažkada paviešinsiu ir tai, kaip buvo delsiama suteikti rajono garbės piliečio vardą dėl itin nemalonių aplinkybių. Savivaldybės vadovai elgėsi itin šlykščiai, parodė tikruosius savo veidus. Tačiau dabar ne apie tai.
Europarlamentarės POSTAS
Anykščiuose Garbės piliečio vardu buvo pagerbtas Sigutis Obelevičius. Bendražygis, bendraamžis, meras, atvedęs Anykščius į gražaus kurorto statusą, pasaulinio lygio dendrologas, gamtininkas tikrai nusipelnė tokio įvertinimo.
Apsidžiaugiau, gavusi kvietimą atvykti į šventę, tarti žodį jam ta proga. Žinojom, kad pats Sigutis jau negalės dalyvauti, atstovaus jo žmona, todėl tokiomis aplinkybėmis jo bendražygiams Anykščiuose norėjosi žodžio iš tų, su kuriais Sigutis drauge kūrė europietišką Lietuvą.
Trečiadienį gavau kitokią žinią – meras Kęstutis Tubis uždraudė man kalbėti, pagerbiant tris kadencijas Anykščiams vadovavusį konservatorių merą.
Nenustebau. Labiau buvau nustebusi, kad būsiu kviečiama kalbėti valstiečio valdomoj savivaldybėj. Man pačiai tos kalbos tikrai nereikėjo. Juk ne dėl kokių nors rinkimų važiuoju. Norėjosi pagarbos žmogui, kuris būtų norėjęs būtent mūsų bendruomenės žodžio apie patriotą, kuriam tikrai bus vietos anykštėnų atmintyje.
Net nebenoriu daugiau plėstis.
Toks supratimas pagal valstiečius apie žmogiškumą politikoje.
Džiaugiuosi nuvykusi, pagerbusi, apkabinusi Sigučio žmoną Alytę.
Sveikatos Tau, mielas geras žmogau!
Mums,nereikia lanzbergininkės, nereikia Rasos Urbonaitės-Rastauskienės-Juknevičienės.Nes šita fašistinė partija, kiršina Lietuvos žmones ir tik laiko klausimas kada įvyks Lietuvos teisingumas,ir lanzbergininkų šaika,atsidurs už grotų.Ir Meras pasielgė labai teisingai.