102-ąją Kęstučio Tubio meravimo dieną prasidėjo Anykščių miesto šventė. Gerai, kad porą dienų po „jubiliejaus“ palaukė – būtų 100-ąją dieną jau vykę festivaliai, būčiau kaltinęs asmens kultu.Po 100 dienų galima valdžią kritikuoti. Nerašytos taisyklės net leidžia pažiūrėti, kaip jai sekėsi pradėti įgyvendinti programą. Tiesą sakant, prieš pradėdamas gilintis į liberalų prieš rinkimus duotus pažadus, buvau įsitikinęs, kad galėsiu tik pasišaipyti, bet pasirodo – klydau. Dirba žmonės. Programą vykdo.
„Įvesime tvarką, kuri savivaldybėje yra užmiršta – darbas turi prasidėti 8 valandą, tarnybiniai automobiliai yra skirti darbo pareigoms, o kompiuteriai – dokumentų rengimui. Panaikinsime stiklines sienas, o interesantams pasiūlysime kavos ar arbatos“ – savo rinkimų programoje skelbė liberalai. Ir kaip tarė, taip ir padarė – stiklinės sienos nebėr, valdininkai į darbą ateina anksti (kai kurie apskritai į namus iš savivaldybės nebeišeina, kad tik kitą rytą darban nepavėluotų). Bet gražiausia, kad savivaldybėje atsirado kavos aparatas. Tiesa, frazę „o interesantams pasiūlysime kavos ar arbatos“ mažiau išsilavinęs rinkėjas galėjo suprasti, kaip liberalų pažadą duoti jam (rinkėjui) nemokamos kavos. Tokiu atveju, rinkiminis kavos aparatas lūkesčius atitinka tik iš dalies – kavos savivaldybėje duoda, bet už pinigus… Tačiau ir Maskva ne iškarto atsistojo! Arba geras aparatas – pusė programos. Juolab, kad liberalai žadėjo tik kavos arba arbatos, o aparatas duoda dar ir vištienos sriubos.
Vietoj išgriautos stiklinio akvariumo sienos ant įėjimo į savivaldybę atsiradęs užrašas „Prekybos agentai Anykščių rajono savivaldybėje nepageidaujami” yra lyg ir naujosios rajono valdžios sutikimas, kad senieji valdovai, atsitverdami siena, nebuvo visiški kvailiai. Siena valdininkus gynė ne tik nuo prekybos agentų, bet ir nuo įkyrių nuolatinių problemų turėtojų ir sprendėjų ordų (kokios 5-7 ordos, kiekvienoje po 1 asmenį). Sienos išgriovimą, kaip ir kavos aparatą, iš esmės vertinu pozityviai. Tik tuos prekybos agentus stabdant, regis, perlenkta. Jei valdininkės pėdkelnes pirks neišeidamos iš kabinetų, jos daugiau laiko turės tiesioginiam darbui, kita vertus, prekybininkai dėl kokio nors niekingo leidimo niekingam kioskui, valdininkams kvaršina galvas valandų valandas ir dar jaučiasi teisūs. O agentai (nors ir prekybos) savivaldybėje tapo kažkodėl nebepageidaujami. Jie juk tie patys prekybininkai, žmonės, galų gale – rinkėjai.
„Kol politikai svaičioja apie tai, kaip Anykščiai taps naujaisiais Vasiukais, iš miesto išsikraustė bankai, LESTO, TEO, dujų ūkis. Jei taip tęsis, išsikraustys gaisrinė ir policija. Mums valdant būtinos paslaugos sugrįš.“ – prieš rinkimus skelbė liberalai ir šį punktą jau iš dalies įvykdė. Grįžti niekas negrįžo, bet gaisrinė ir policija neišsikraustė. Vadinasi, „taip nebesitęsia“…
Permetus asmeninius liberalų pažadus, aišku, kad jie taip pat pradėti vykdyti. Partijos skyriaus lyderis Lukas Pakeltis prieš rinkimus asmeniškai žadėjo: „Neleisime pasiklysti savivaldybės koridoriuose“. Pažadas įgyvendintas 100 procentų. Savivaldybės koridoriuje neaptiktas nei vieno pasiklydusiojo skeletas (teismo medicinos ekspertai turi neginčijamų įrodymu, kad kasant šilumos trasos tranšėją rasti griaučiai yra gerokai ankstesnės kadencijos valdžios laikotarpio palaidojimas). Tiesa, mero K.Tubio ir profesoriaus Audriaus Bitino prieš rinkimus deklaruotos tezės sunkiai patikrinamos. Būsimas meras prieš rinkimus žadėjo: „Veržliai ir aktyviai atstovausiu savo rajono interesus, kalbėsiu su centrine valdžia kaip lygus su lygiais“. Patikrink, kad gudrus. Kai du lygūs kalbas, trečias nereikalingas. „Daugiau specialių užimtumo programų. Geresnė gyvenimo kokybė. Įtraukimas į savivaldos valdymą bei aktyvią veiklą bendruomenėse.“ – sakė profesorius apie tai, kas bus, kai jį išrinksim į valdžią. Ne paslaptis, jog nemaža dalis rinkėjų (net ir dalis žurnalistų) nėra profesoriai… Ir paneik, ar patvirtink, kurį nors iš trijų priešrinkiminių A.Bitino sakinių, jei esi net ne docentas. Gyvenimo kokybė, matyt, kažkas svarbesnio net nei kavos aparatas.
Dėl partijos programos punkto, jog liberalai „privers valdininkus dirbti“ įgyvendinimo, taip pat ginčytis nesinori. Ypač nesinori šiuo klausimu ginčytis savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistams. Tiesa, net ir ironizuojant, nesiverčia liežuvis šaipytis iš savivaldybės administracijos struktūros reorganizacijos. Viskas ten logiška. „Naikinat Kultūros skyrių. Ar jau atsisakote kurorto ir išmanaus miesto idėjos?“ – ketvirtadienį rajono Tarybos posėdyje paklausė Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus kūrėjas Vilius Juodelis. Yra kalnų kurortai, yra gydyklos, yra pajūrio kurortai. O mūsų kurorto vizijai, pagal V.Juodelio viziją, pasirodo, esminiu akcentu buvo Gražina Nargelienė… Nebus G.Nargelienės – nebus kurorto.
Kaip vyksta liberalų partijos programinės nuostatos „sumažinsime vandens ir kitus komunalinius mokesčius“ įgyvendinimas, kol kas nesijaučia. Kita vertus, net ir šią šaltą vasarą daugiabučių šildymas nėra labai aktualus.
„Kritika – pažangos variklis, o ne priežastis pulti į isteriją.“ – savo asmeninėje rinkimų programoje rašė tada dar kuklus Andrioniškio seniūnas, o dabar jau visas savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Rasalas. Pirmadienį aš jo paprašysiu kavos. Nemokamai!
