Kai „Anykštoje“ paskelbėme, kad buvusio Finansų ministerijos viceministro Vytauto Galvono turtas – daugiau nei 3 milijonų vertės, pats turto savininkas įsivėlė į diskusijas su komentatoriais.
„Pinigus reikia mokėti patiems užsidirbti, o ne laukti, kad kažkas sušelptų“, – skaitytojus viename iš savo komentarų pamokė V.Galvonas. Suvokiu, kad V.Galvonas omenyje neturi pensininkų ar neįgaliųjų, o kalba tik apie tuos, kurie teoriškai turėtų būti pajėgūs savimi pasirūpinti. Kaip užkietėjęs liberalas, pritariu šiai ir daugeliui kitų komentaruose išsakytų milijonieriaus minčių, tačiau vargu ar potencialusis V.Galvono rinkėjas yra klasikinių pažiūrų liberalas.
Žodžiu, toks V.Galvonas man patinka, tačiau jam nuo to nė kiek neturėtų būti geriau.
Viešai skelbiamos ne tik milijonieriaus V.Galvono, bet ir Anykščių rajono tarybos narių, Seimo narių deklaracijos. Pamenu, kad vienais metais parlamentaras Sergejus Jovaiša buvo tapęs milijonieriumi. „Anykštai“ jis sakė, kad tada buvo įsivėlusi klaida. Dabar klaida ištaisyta ir visi buvusio krepšininko ir jo žmonos vardu registruoti pastatai tėra verti 42 tūkst. 360 litų… (Sergejau, paskambinkit, duodu 50 – „Anykštos“ stilisto pastaba)
Peržvelgus mūsų rajono Tarybos narių deklaracijas ir kiekvieno asmens turtą nagrinėjant atskirai gali deklaruotoją suprasti ir pateisinti. Buvęs meras Alvydas Gervinskas pagal deklaraciją neturi namų. Na, perrašė žmogus namą vaikams ir kas iš to? Kas čia blogo? Kas čia tokio, kad realiai milijonierius vicemeras Donatas Krikštaponis visą savo šeimos nekilnojamąjį turtą vertina 153 tūkstančiais? Turbūt jo kaimo turizmo sodyba priklauso individuliai žmonos įmonei, kurios įstatinis kapitalas koks tūkstantis litų… Verslininko, apsaugos firmos savininko Raimundo Razmislavičiaus akcijų vertė 25 tūkst. litų. Ir vėlgi – tai juk natūralu. Kai registravo savo firmą, tiek tos akcijos buvo įkainotos registruose, nors dabar, matyt, vien apsauginių uniformos, kurios realiai taip pat yra verslininko nuosavybė, kainuoja daugiau nei visas R.Razmislavičiaus deklaruotas „Šerifų“ akcijų paketas.
Tad kaip individai visi mūsų politikai lyg ir suprantami, tačiau ta jų kolektyvinė sąmonė kažkokia kreiva, keista. Žiūrint į deklaracijas akivaizdu, kad ir tie deputatai, kurie tikrai nėra turtingi, vis tiek dar nors šiek tiek stengiasi susimenkinti, susitraukti. To kurio visas turtas yra 50 tūkstančių litų vertės butas, rašo, kad jis kainuoja 30 tūkstančių, bet, gink Dieve, ne 60 tūkstančių. Varganas gyvenimas yra lyg tam tikras kokybės ženklas. Nors apskritai susimenkinimas, tikrai jau nėra anykštėnams būdingas bruožas. 170 cm ūgio vyras greičiau sakys, kad jis 172 nei 165 cm, 80 kg sverianti moteris greičiau „suplonės“ keliais kilogramais, nei viešai pasigirs sverianti daugiau nei sveria iš tikrųjų. Na, visada, visiems, ne tik anykštėnams, norisi kitiems daryti teigiamą įspūdį, stengiamasi neatrodyti kvailesniu, purvinesniu, girtesniu, nei esi iš tikrųjų. Pamažu keliauju į įrodinėjimų taikinį – didžioji dauguma Anykščių politikų turtą, pinigų turėjimą suvokia kaip blogį, todėl sąmoningai mažina deklaracijas, kad atrodytų geresniais. Arba ne patys taip suvokia, o tik suvokia, kad taip rinkėjai suvoks.
„Pinigus reikia mokėti patiems užsidirbti, o ne laukti, kad kažkas sušelptų“, – parašė V.Galvonas. Vytautai, Jūs jau net ne politinis lavonas. Sakyčiau, Jūs jau politinis humusas. Mūsų rajono vadovai metų metais siekė, kad Anykščiai būtų pripažinti problemine (oficialiai – tiksline) teritorija, kuriai būtų skirtas papildomas finansavimas, kurią kažkas sušelptų… Mes žinojom, kur einam, ir savo jau pasiekėm. Ir nereikia mūsų gąsdinti savo juodaisiais ikrais.
Beje, jei politikai privalėtų viešai deklaruoti, kiek per savo gyvenimą suvalgė juodųjų ikrų, daugumą Anykščių deputatų, neabejoju, sakytų, kad jų net akyse nėra regėję… Šprotai, batonas ir svogūnas iš kaimyno daržo – mūsų tikslas, viltis ir ateitis!
