Po šv.Velykų esu visiškai naujas žmogus. Geras ir labai tolerantiškas. Kol nebuvau geras ir tolerantiškas, būčiau šaipęsis iš „liogiečių“ sąrašo lyderio Arūno Liogės paskyrimo UAB „Anykščių vandenys“ juristu. Dabar pritariu. Suprantu. Palaikau.Visos savivaldybės įmonės turi turėti juristus. A.Vienuolio progimnazijoje etatinio juristo nebuvo ir kas iš to išėjo? Egidijus Šilaika išėjo, Erikas Druskinas išėjo, galų gale ir Irena Andrukaitienė išėjo. O sugrįžo per teismus kol kas tik E.Šilaika… Dar savivaldybės įmonės privalėtų turėti gydytojų, psichologų, kapelionų etatus.
Tačiau ne ironizuojant, o žiūrint pragmatiškai – nieko čia su tuo A.Liogės paskyrimu nuostabaus neįvyko. Sudarant koalicinę sutartį liberalams prie jų tiesiogiai išrinkto mero Kęstučio Tubio atiteko administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir mero patarėjo portfeliai, konservatoriams – vicemero, „darbiečiams“ – mero patarėjo darbo vieta. Natūralu, kad kažką turėjo gauti ir „liogiečiai“. A.Liogei, manau, būtų labiau patikęs trečiojo mero patarėjo postas. Patarėjo darbas laisvas, nekonkretus. Tai greičiau ne pareigos, o atlyginimas už buvimą.
Tačiau A.Liogei žūtbūt reikėjo išaugoti rajono Tarybos nario mandatą, todėl jis patarėju būti negalėjo. Apibendrinant – A.Liogė atsiriekė net mažesnę koalicinio pyrago riekę, nei jam priklauso. Žodžiu, kuklus ir šventas žmogus. Už tai jam prie „Anykščių vandenų“ juristo etato galima skirti dar ir pusę šios įstaigos kapeliono pareigybės…
A.Liogė juristu paskirtas „Anykščių vandenų“ direktoriaus, socialdemokrato Arvydo Katuokos įsakymu. Žinoma, kad A.Katuokai įsakyti buvo įsakyta. Ir, žinoma, šį kartą įsakyti įsakė jau ne Donatas Krikštaponis, o dar kadencijos nepradėjusi naujoji rajono valdžia. Taigi A.Liogė laikytinas pirmuoju K.Tubio darbu.
Kitas darbo nepradėjusios naujos rajono valdžios darbas – Jono Biliūno gimnazijos stadiono rekonstrukcija. Regis, pakalbinau visas suinteresuotas pusės ir paaiškėjo, kad visi yra teisūs, bet rezultatas bus idiotiškas. Sukišus kokį milijoną eurų turėsime šį tą, nors greičiau nei šį, nei tą. Seimo narys Ričardas Sargūnas gimnazijos stadiono rekonstrukcijai gavo 800 tūkst. litų iš Valstybės investicijų programos. Jis akivaizdu, kad yra šaunuolis. Anykštėnams būtų kvaila pinigų neimti, todėl ir ima. Skirtos sumos stadiono sutvarkymui neužtenka, todėl ketinama pradėti jį knisti, o paskui žiūrėti, kaip bus. O kaip nors vis tiek bus, nes nebūna, kad niekaip nebūtų.
J.Biliūno gimnazijai svarbiausia, kad vaikai turėtų kur sportuoti, savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjui Albertui Miškiniui svarbiausia, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė džiaugiasi, kad bus sutvarkyta dar viena viešoji erdvė, į valdžią ateinantiems liberalams labai rūpi, kad vyktų koks nors procesas, kad jie nebūtų laikomi progreso stabdžiais. Ir kuris jau čia neteisus? Žiūrint iš kiekvieno asmens ar asmenų grupės varpinės nėra ant ko pykti. Tačiau mane, kaip pilietį, erziną faktas, kad sukišus milijoną eurų iš Lietuvos bei rajono biudžeto turėsime nestandartinį grožį. Tikrų išmatavimų futbolo aikštė J.Biliūno gimnazijos aikštyne netelpa. Žinoma, kad kai netelpa futbolo aikštė, netelpa ir normalūs bėgimo takai. „O ką, jūs norit olimpinio stadiono?“, – manęs ironiškai paklausė vienas valdininkas. Taaaip… Ir pianiną, kuriame yra ne tik balti, bet dar ir juodi klavišai, turėtume vadinti „olimpiniu“, ypač prabangiu?
Kai žuvys nekimba, ir vėžys – žuvis. Kai nėra krepšinio kamuolių, ir regbio kamuoliai džiugina. Regbio kamuoliu krepšinį žaisti yra nepalyginamai maloniau nei senu sportbačiu… Iš patirties sakau!
Žinau, kad naujas stadionas visus anykštėnus ir miesto svečius, ir svečių svečius labai džiugins. Jis bus gražus ir labai naudingas. Na ir kas, kad jame galės vykti tik kūno kultūros pamokos ir seniūnijų žaidynės… Šiaip ar taip Anykščiuose nei lengvosios atletikos, nei futbolo nėra. Atsimenant Lietuvos-Anglijos futbolo rinktinių rungtynes, tai ir Lietuvoje futbolo kaip ir nėra…
Bet milijoną eurų kainuosiantis nestandartinis gimnazijos stadionas man asocijuojasi su kabrioletu Baikalo apylinkėse. Geras, brangus daiktas. Kabrioletas ir abi vietines mergas džiugina, ir aplinkinių pavydą kelia, ir visą kaimą puošia. Smagu. Tiesa, kabrioleto savininkas dėl suprantamų priežasčių paprastai važinėja traukinio „plackartu“…
