Apie debeikiečių darbus, pasiekimus ir problemas- iš pirmų lūpų

Vakar rajono meras Sigutis Obelevičius, vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis ir šių eilučių autorius – rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus specialistas ryšiams su visuomene- vėl sėdo į mikroautobusą ir tęsė dar kovo pabaigoje pradėtas keliones po seniūnijas. Šį kartą lankytasi Debeikių seniūnijoje.
Pirmadienį, balandžio 28-ąją, rajono meras Sigutis Obelevičius,
vicemeras Donatas Krikštaponis, mero patarėjas Virgilijus Aloyzas Milaknis ir
šių eilučių autorius – rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus
specialistas ryšiams su visuomene- vėl sėdo į mikroautobusą ir tęsė dar kovo
pabaigoje pradėtas keliones po seniūnijas. Šį kartą lankytasi Debeikių
seniūnijoje.

Pirmas susitikimas-
Debeikiuose

Kai rajono vadovai rytmetį atvažiavo į Debeikius, seniūnas Alvydas
Simonavičius juos pirmiausia pakvietė į miestelio kultūros namus, dabar jau
vadinamus Anykščių kultūros centro Debeikių skyriumi. Susirinkusiems
debeikiečiams rajono meras Sigutis Obelevičius trumpai apžvelgė rajono
reikalus, koalicinės valdžios per vienerius bendros

veiklos
metus atliktus darbus, šiuo metu sprendžiamus svarbiausius klausimus.
Pasak mero, rajone stengiamasi mažinti atskirtį miesto nuo kaimo, todėl ir
naujajame rajono biudžete daugiau pinigų buvo skirta seniūnijų reikmėms. Buvo pateikti konkretūs
skaičiai, statistiniai duomenys, konkrečiai susiję su Debeikių seniūnija.
Praeitais metais seniūnijos komunalinėms paslaugoms buvo skirta 18 tūkst. Lt,
šiemet toms pačioms reikmėms- jau per 20 tūkst.Lt, apšvietimui pernai skirta 9 tūkst.Lt, šiems
metams- 12 tūkst. Lt, vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūrai pernai buvo skirta iš savivaldybės biudžeto 8,60
tūkst. Lt, šiems metams-13,20 tūkst.Lt. Šiemet
Debeikių miestelyje bus pastatyti vandens nugeležinimo įrenginiai, tam
skirta 200 tūkst. Lt, Leliūnų bibliotekoje ketinama įrengti plastikinius
langus, bus remontuojami kai kurie keliai, tvarkomos gatvės.

Vis tik, kaip pabrėžė meras S.Obelevičius
ir vicemeras D.Krikštaponis, rajono vadovų apsilankymo tikslas yra ne pasigirti
apie nuveiktus darbus, išspręstus klausimus, skirtas vienam ar kitam dalykui
lėšas, bet išklausyti vietos gyventojų rūpesčius, problemas, atsakyti į
visuomenę dominančius klausimus.

O tų klausimų klausimėlių netruko. Debeikietės domėjosi, ar joms,
įsteigusioms moterų organizaciją, rajono savivaldybė nekompensuotų steigimo
išlaidų, kaip kompensuojamos bendruomenių steigimo išlaidos? Meras patarė
rašyti paraišką rajono Tarybai- tas klausimas turėtų būti išspręstas teigiamai,
juk rajone skatinamos iniciatyvos kaimo vietovėse steigti nevyriausybines
organizacijas. Vietinius gyventojus jaudino tai, kad bus pastatyti nauji
nugeležinimo įrenginiai, o vamzdynai juk liks seni, surūdiję. Bet, pasak mero,
viso vandentiekio vamzdyno keitimas kainuotų kelis milijonus litų.Nereikia
visko norėti iš karto, tikslinga rengti bendruomenei projektus, gal pavyktų
gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Buvo piktinamasi, kad kultūros
namuose neorganizuojami šokiai jaunimui, nors dėl to buvo renkami bet parašai. Kultūros
darbuotoja į tokius priekaištus atsakė, kad šokių vakarai vyks, jeigu ateis
budėti tų jaunuolių tėvai- juk po pareiškimu pasirašė 10-12 metų vaikai.
Norint, kad šokiai vyktų, reikia apsaugos. Vicemeras pasiūlė ieškoti
kompromiso, pasikviesti į pagalbą policijos inspektorių, juk policija
geranoriškai stengiasi padėti. Pradėjus kalbą apie policiją, salėje pasigirdo
pageidavimas, kad inspektoriumi būtų ne atvažiuojantis, bet vietinis
gyventojas. Tačiau paaiškėjo, kad Debeikių policijos inspektorius ir taip yra
vietinis, gyvena toje pačioje seniūnijoje. Domino žmones šiukšlių, vandens
kainos, netgi …partijų finansavimas prieš artėjančius rinkimus ir kiti
klausimai. O kai visos temos buvo “išsemtos”, susitikimas pasibaigė. Rajono
meras atvežė Padėką vienam aktyviausiam Debeikių bendruomenės nariui už jo
pilietiškumą, patriotiškumą. Tačiau Bronius Tvarkūnas pateko į ligoninę, buvo
operuojamas, todėl, palinkėdamas jam greičiau pasveikti, tą Padėką įteikti
patikėjo seniūnui…

Ekskursija po miestelio
įstaigas

Seniūno lydimi, rajono atstovai pasuko į
ambulatorijos pastatą. Medikai ir vaistinė naudojasi
tik puse didelio mūrinio namo, kita pusė tuščia. Štai dėl tos nenaudojamos pastato dalies ir
“skauda galvą” ambulatorijos vadovui gydytojui Raimundui Ramonui. Pasak
gydytojo, anksčiau, kai ambulatorija naudojosi visu pastatu, per šildymo sezoną
tekdavo sukūrenti apie 100 tonų akmens anglies, dirbo keturi kūrikai, ir tai
dar būdavo vėsoka, reikėdavo papildomai šildytis elektra. Dabar nereikia nei
kūrikų, nei tiek kuro, gyvenama šiltai, taupiai. Viskas būtų gerai, jei ne ta
nenaudojama pastato dalis. Pro kiaurą stogą į vidų patenka drėgmė, sienos
pelyja, drėgsta,skilinėja. Pro kiauras sienas drėgmė patenka ir į vaistinės
patalpas. Todėl ambulatorijos vyr. gydytojas prašė rajono vadovų gelbėti tą
“mirštantį” pastatą. Toji dalis, kaip ir jauki ambulatorija, priklauso Anykščių
pirminiam sveikatos priežiūros centrui. Gydytojas R.Ramonas siūlė pagalvoti, ar
nevertėtų ten po remonto įkurdinti senelių namus. Meras domėjosi, ar niekas
nesidomėjo tuo pastatu- gal jį būtų tikslinga privatizuoti? Pasirodo, galimų
pirkėjų dar nebuvo, niekas tuo statiniu nesidomėjo. O socialinius būstus
tokioje vietoje rengti net pavojinga- ambulatorijos kaimynystėje gali greitai
atsirasti landynė… Be abejo, kokios nors išeities vis tiek bus ieškoma…

Apsilankius Debeikių pagrindinėje
mokykloje, tuoj pat į akis krito neseniai vykusios renovacijos pėdsakai. Visur
gražu, tvarkinga, jauku, iš tolo švyti plastikiniai langai. Mokyklos
direktorė Rita Skujienė aprodė klases,
“garbės galeriją”, ikimokyklinio ugdymo skyriaus patalpas. Šiuo metu mokyklą lanko 114 mokinių, o “darželinukų“ nuo vienerių iki penkerių metų
yra 20. Nors renovuotoje mokykloje tikrai jauku ir miela, tačiau
direktorė apgailestavo, kad vaikų vis mažėja. Ir ne vien todėl, kad seniūnijoje
mažėja jaunų šeimų. Kai kurie tėvai savo vaikus leidžia ne už 4 km esančią Debeikių pagrindinę mokyklą, bet
už 15 km esančią mokyklą kaimyniniame Utenos rajone, Vyžuonose. Debeikiečiams
tik neseniai rajono savivaldybė skyrė mokyklinį
autobusą, o vyžuoniškiai tuo ir pasinaudojo- jie suagitavo tėvus, vaikus,
pradėjo siųsti savo autobusą ir kai kurie mokiniai pradėjo lankyti tą
mokyklą…

Aktų salėje susirinkę pedagogai
pabendravo su meru ir vicemeru, pateikė jiems įvairių klausimų. Išsakė ir kai
kurias savo problemas. Mokykloje trūksta mokymo priemonių, būtina
atnaujinti informacines technologijas,
nėra spec.pedagogo, kompiuterių specialisto. O puse etato dirbantis socialinis
pedagogas turi darbo už visą etatą ir būtų gerai, jeigu, tvarkant kai kuriuos
dokumentus, galėtų labiau bendradarbiauti, net pasidalinti kai kurias darbo
funkcijas su seniūnijos socialine darbuotoja.Juk jų abiejų ir darbo pobūdis, ir
žmonių kontingentas, su kuriais dirbama, yra panašus…

Dar rajono vadovai apžiūrėjo seniūnijos
patalpas, pasikalbėjo su darbuotojais.

Buvo
pabendrauta su verslininke Lendrone Karogiene, kuri ne tiktai, prireikus
skausmo ar džiaugsmo valandą ateina debeikiečiams į pagalbą, paruošia skanius
valgius, bet ir remia kultūrinius renginius, dalyvauja bendruomenės veikloje.
Rajono meras S.Obelevičius šiai verslininkei įteikė Padėką.

Baldai, namai, pieno ūkis…

Kaip teigė seniūnas Alvydas
Simonavičius, Debeikių krašte nėra stambių įmonių, bet pasiūlė pasižiūrėti kaip
sekasi nedidelių įmonių savininkams.

Buvusiame kolūkio šakniavaisių
sandėlyje veikia TŪB „Juodupys“, kurios vienas iš savininkų Valdas Sičiūnas
aprodė turimus mechanizmus, pagamintus baldus. Beveik penkiolika metų ši bendrija gamino ir eksportavo baldus į
Švediją, tačiau dabar tie ryšiai jau nutraukti. Per tuos metus Lietuvoje
gerokai pabrango ir mediena, ir elektra, ir dar daug kas, tuo tarpu švedai už
gaminius moka tiek pat, kiek mokėjo ir anksčiau. Taigi, eksportuoti baldus jau
nuostolinga. Todėl „Juodupyje“ dabar gaminami įvairūs baldai pagal
individualius užsakymus. Sunku net ir patikėti, kad tokius gražius, originalius
baldus galima pagamini su sena, atgyvenusia įranga. Na, o pats V.Sičiūnas tuometiniame

Kauno S.Žuko dailės technikume yra įsigijęs
meninio medžio apipavidalinimo specialybę,
taigi, medis jam lengvai „paklusta“…

Gerkonių kaime, vos privažiavę prie
vienos sodybos, jau iš tolo išvydome neįprastą aštuonių aukščių medinį pastatą,
kuriame grupelė vyrų statė naujutėlaitį
namą. Čia ir susipažinome su verslininku Ričardu Gogeliu, kuris savo senelio ir
tėvo Tėviškėje įkūrė medinių gyvenamųjų namų ir vasarnamių statybos įmonę.
Verslininkas svečiams papasakojo, kad šiuo verslu užsiima jau penkerius metus.
Anykščių rajone yra jo firmos pagaminti ir pastatyti trys gyvenamieji namai,
keletas pirčių. Gerkoniškių pastatus galima pamatyti Trakuose, Druskininkuose,
Klaipėdoje, prie Vilniaus, Klaipėdos krašte. Tokį namą, kokį matė didžiuliame
angare bebaigiamą statyti, vyrai surenčia
vietoje,tada viską išardo, nuveža į vietą ir pastato.Visam tam reikalui
prireikia 20-25 dienų. Pastato savininkui tereikia pasirūpinti tik pamatais,
langais, stogu…

Įdomu pasisvečiuoti ir pas Gerkonių
kaimo ūkininkus Ritą ir Raimundą Labonus. Jie ne tiktai rūpestingai prižiūri 70
ha žemės, sėkmingai vysto pieno ūkį,
rengia projektus ir gauna ūkio plėtrai lėšas , bet suranda laiko puošti,
tvarkyti namų aplinką. Šie ūkininkai nenusišalina nuo bendruomenės veiklos,
remia kultūrinius renginius. Ritai ir Raimundui rajono meras įteikė Padėką.

Pas leliūniečius
apsilankius

Vos užsukus į Anykščių kultūros centro
Leliūnų skyrių, vicemeras Donatas Krikštaponis paprašė direktorės Vitos
Grabinskienės parodyti …tualetą. Mat, norėta savo akimis pamatyti, kaipgi
ištesėtas naujųjų rajono vadovų duotas
žodis kultūros namuose įrengti apšildomus tualetus. Leliūniečiai tokia dovana
džiaugiasi – neatsidžiaugia. Tualetas šiuolaikiškas, jaukus, tvarkingas,
įrengtas apšildymas, kad sistemoje žiemą neužšaltų vanduo.

O po tokios „ekskursijos“ čia pat,
salėje vyko ir rajono vadovų susitikimas su visuomene. Kaip ir visur kitur,
būta čia taip pat nemažai klausimų, išsakyta daug problemų. Susitikime
dalyvavusios leliūnietės piktinosi, kad buvo panaikintas medpunktas, prašė,
kad būtų įrengta nauja autobusų stotelė
ir tualetas prie jos, kad vėl, kaip ir anksčiau, sustotų autobusai pakelėje
„ant kalniuko“ ties gyvenviete. Dar buvo pageidaujama, kad nors rytinis
autobusas, važiuojantis iš Vaitkūnų į Anykščius, užsuktų į gyvenvietę ir ten
paimtų keleivius. Į šiuos ir kitus
klausimus buvo konkrečiai atsakyta, paaiškinta, kas yra įmanoma ir ko negalima
padaryti. Viena moteris piktinosi, kad iš kultūros namų biblioteka buvo iškelta
į mokyklos pastatą. Esą, ten biblioteka yra antrame aukšte, ten nepatogu, maža
vietos ir t.t. Tačiau, kai lydimi bibliotekininkės Birutės Ražanskienės rajono
vadovai nuėjo į biblioteką, patys savo akimis įsitikino, kad visi tie
priekaištai yra be reikalo. Nors biblioteka ir antrame aukšte, bet laiptai
patogūs, bibliotekoje šilta, jauku. Ta pačia proga aplankytas ir Svėdasų
J.Tumo-Vaižganto gimnazijos Leliūnų pradinio ugdymo skyrius. Mokytojos Vita
Stakienė ir Daiva Vilutienė pasidžiaugė, kad dabar mokosi 16 vaikų, kad jų dar
bus ir ateityje. Rugsėjo pirmąją ateis į pirmą klasę šeši vaikai. Mokytojos
parodė įvairius mokyklinius baldus, tarp jų ir pradinukams skirtus suolus,
kėdes, kuriuos iš Švedijos atvežė ir dovanojo ten dirbantys kai kurių mokinių
tėvai…

Rajono vadovų vizito
proga- iškelta Trispalvė

Pirmadienio popietę, besibaigiant
vizitui, užsukta į Aušros kaimą, kur svečių iš rajono savivaldybės laukė net
keli siurprizai. Visų pirma, prie įvažiavimo į kaimą, buvo įrengta, bet dar
neįbetonuota meniškai išskobta lenta su sodžiaus pavadinimu. Kaip vėliau
paaiškėjo, tą lentą aušriečio Juozo Miežio prašymu pagamino anykštėnas medžio
drožėjas Jonas Tvardauskas. Antras siurprizas- tai ūkininko Juozo Miežio
sodyboje iškelta Lietuvos Respublikos vėliava, kurią , pasak sodiečio, jis iškėlė
kaip pagarbos simbolį rajono merui ir kitiems savivaldybės vadovams. Maloniai
visus nuteikė ir tas faktas, kad lauke po žydinčiomis slyvomis už ąžuolinio
stalo sėdėjo pulkelis kaimo gyventojų ir nekantriai laukė susitikimo su rajono
valdžia. Ir čia netruko klausimų, prašymų. Žmonės prašė išasfaltuoti vieškelį
arba bent jau kelio atkarpą ties gyvenviete, nes jau pabodo kvėpuoti dulkėmis.
Prašė neprivatizuoti Lipšio ežero pakrantės, kur yra pliažas, kad visi žmonės
ta vieta galėtų naudotis, tik pageidavo ten šiukšlių konteinerių.Labai
reikalingas ir maršrutinis autobusas, kad nors vieną dieną per savaitę į Aušrą
užsuktų…Vietiniai gyventojai labai norėjo burtis į bendruomenę. Kadangi
susirinkime dalyvavo ir veikli Debeikiečių bendrijos pirmininkė, rajono Tarybos
narė Aldona Daugilytė, aušriečiai pasiprašė ją „priglausti po savo sparnu“,
kaip neseniai šios bendrijos skyriumi tapo Čekonys. Taip ir buvo sutarta: bus
įkurtas Debeikiečių bendrijos Aušros skyriumi. O jam vadovauti patikėta
veikliam ūkininkui Juozui Miežiui.