„Šimtmečio svėdasiškių galerijos“ paveikslas - kun. Stepono Matulio MIC portretas giminaičių rankose. Iš kairės sėdi: Irena Kučinskienė ir Aldona Salamonienė, stovi: Vita Benotienė, Elvira Jurkovienė, Vytautas Gaigalas, Nijolė Stasiukonienė, Steponas Matuliauskas ir Rima Gaigalaitė.Autoriaus nuotr.
Savaitgalį Svėdasuose švęsti didieji vasaros atlaidai, skirti Šv. apaštalams Petrui ir Povilui. Šeštadienį meno galerijoje prisiminti svėdasiškiai kunigai, ypač minėtas prieš 100 metų gimęs Steponas Matulis, o sekmadienis paskirtas maldoms ir susitikimams. Gvildentas klausimas, ar galėtų ši šventė tradiciškai tapti svarbiausia ir didžiausia Svėdasams bei svėdasiškiams.
Šeštadienio popietę Svėdasų bibliotekos meno galerijoje įvyko pirmoji „Šimtmečio svėdasiškių galerijos“ susitikimų valanda iš Svėdasų krašto kilusiems kunigams. Minėta net septyniolika dvasininkų, kurie uoliai tarnavo Dievui bei žmonėms, rūpinosi tautos dvasia ir valstybingumu bei tėvynės laisve. Pirmasis toje garbingoje brolijoje buvo paminėtas 1838 m. Sliepšiškio kaime gimęs Kazimieras Rimkevičius, ilgametis Biržų klebonas, už uolią tarnystę, visuomeninį darbą, labdarybę pelnęs kanauninko titulą. Keliaujant per praėjusių amžių dešimtmečius prisiminti kunigai Antanas Antanėlis, Feliksas Baltuška, Jonas Vizbaras, Juozas Tumas – Vaižgantas, Aleksandras Bublys, Jonas Juodviršis, Kazimieras Rimkevičius, Antanas Braknys, Jonas Baleišis, Antanas Raščius, Jonas Rimša, Liudvikas Povilonis, Aleksandras Papučka, Steponas Galvydis ir vienintelis šio amžiaus svėdasiškis kunigo tarnystėje Ričardas Banys.
Daugiausiai kalbėta apie prieš šimtą metų, lemtingais 1918 m., Daujočių kaime gimusį Steponą Matulį, kuris baigęs Marijonų gimnaziją Marijampolėje, įstojęs į vienuoliją teologiją studijavo Kauno universitete, tačiau kartu su Antrojo pasaulinio karo audra pasitraukė į Vakarus. Kunigu įšventintas 1945 m. vasarą žinias gilino Romoje, apgynė dvi daktarines disertacijas apie Marijonų ordiną bei palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Į Didžiąją Britaniją persikėlė 1958 m. ir ten sielovados, jaunimo auklėjimo, spaudos darbuose triūsė iki pat mirties 2003 m. vasarą. Įkūrė lietuvių kultūros centrą „Židinys“ Notingame, ten redagavo ir leido lietuvių katalikų žurnalą „Šaltinis“, kurį mėgo, skaitė išeivijoje gyvenantys tautiečiai. Kuomet kun. S. Matulis mirė, lietuviškoji spauda pažymėjo, kad netekome šviesiausio Europos lietuvio.
Apie susitikimus su garbiu dėde Anglijoje, jo tarnystei ir pareigai paskirtą gyvenimą įdomiai pasakojo sūnėnas Steponas Matuliauskas, gražių prisiminimų apie visą šeimą pateikė ir kiti giminaičiai.
Ekskursija po „Svajonių respublikos“ – 1918 – 1940 metų Svėdasus bei forumas „Svėdasiškiai Svėdasams“ neįvyko, matyt, pabūgę žvarboko oro bei artėjančio lietaus žmonės nesusirinko. Tikriausiai visi tie sumanymai bus įgyvendinti ateityje, juk kasmet, gal net kasdien, mūsų žmonės darosi sąmoningesni ir visuomeniškesni. Smagiausiu forumu tampa feisbuko paskyra „Svėdasai – Vaižganto kraštas“, vienijanti beveik du tūkstančius narių, kur diskutuojant veriasi opiausios Svėdasų krašto problemos.
Sekmadienio rytas išaušo su smagiu vėjeliu ir šiai vasarai neįprasta vėsa. Nelengva tarpais buvo nešti aplink bažnyčią vėliavas vyrams, vėjo šuorai kone vertė iš kojų, bandė ištraukti iš rankų vėliavas, kurios taip smagiai plaikstėsi besiniaukiančio dangaus fone. Rytmetinėms pamaldoms vadovavo svečias – kaimyninių Adomynės bei Šimonių klebonas Saulius Kumelis, o Sumą šventėme kartu su savuoju – kun. Raimundu Simonavičiumi. Jis smulkiai papasakojo apie didžių apaštalų, žemės ir Dangaus kunigaikščių – Petro ir Povilo gyvenimus, narsą skelbiant bei kentėjimus ginant Kristaus tiesą. Nemenkas būrys susirinko į meno galeriją, kurioje įvyko didysis portretų rinkinio „Šimtmečio svėdasiškių galerija“ pristatymas. Kalbėta apie aštuoniolika svėdasiškių, nusipelniusių Svėdasams, Lietuvai ir pasauliui. Prisiminta savanorio Jono Matulevičiaus ir kitų už nepriklausomybę kovojusių svėdasiškių narsa, tėvynės kūrėjų, menininkų, rašytojų, mokytojų, valstybės tarnautojų, verslininkų sumanumas, kunigų pasišventimas tarnauti Dievui ir žmonėms.
