Diktatūra toks daiktas, kuris panašus į pasakas. Vienas žmogus, dažniausiai karalius, gali viską ir tvarko viską. Gėris ir blogis jo rankose, jis viską gali, viską mato, viską daro ir už viską yra atsakingas. Diktatūrai būdingas sutelktas tikslas, vienos asmenybės garbinimas ir totalus piliečių sekimas.
Diktatūra toks daiktas, kuris panašus į pasakas. Vienas žmogus, dažniausiai karalius, gali viską ir tvarko viską. Gėris ir blogis jo rankose, jis viską gali, viską mato, viską daro ir už viską yra atsakingas. Diktatūrai būdingas sutelktas tikslas, vienos asmenybės garbinimas ir totalus piliečių sekimas.
Kaip jau gal prieš 5 metus pastebėjo Europos politologai atlikę tyrimus, Lietuva iš visų Europos Sąjungos šalių yra ta, kuri labiausiai geidžia diktatūros ir tvirtos rankos. Turbūt tai dar smetoninės Lietuvos palikimas.
Ką gi, norime karaliaus, būtinai gausime. Kažkas gali pasakyti, kad čia fantazijos, tačiau tai įvykti gali labai greitai ir netikėtai. Šią savaitę paaiškėjo, kad dirva jau paruošta ir išpurenta, beliko suberti grūdus. Pasirodo, šalies saugumiečiai gali be jokio vargo klausytis bet kurio iš mūsų telefoninio pokalbio, įstatymai leidžia. Diktatoriaus dar nėra, o sekimas jau galimas. Aš vis galvodavau, kas čia su tuo mano telefonu darosi, o dabar labai aišku. Todėl vis labiau tampa aktualus iš sovietų santvarkos atkeliavęs posakis „Čia ne telefoninis pokalbis“.
Žinoma, stiprios asmenybės žavi ir mane, tačiau būtų kvaila tikėtis, kad viena asmenybė ką nors gali išspręsti. Prisiminkim, kuo baigėsi smetoninėje Lietuvoje vienos asmenybės kultas, iki šiol šis istorijos puslapis balinamas ir neatbalinamas, šalis gėdingai kapituliavo. Karalius buvo geras, bet lemtingu momentu paliko pavaldinius. Taigi, ne visos pasakos baigiasi laimingai ir garbingai.
