Dailininko Romualdo Inčirausko atviras laiškas anykštėnams.
Gerbiami žemiečiai,
Jaučiu nerimą dėl turėjusių būti sukurtų Anykščių Šv.Mato bažnyčios „auksinių“ durų. Iki šiolei pasigirsta nemalonūs ironiški priekaištai, pasišaipymai, replikos, kaltinimai noru pasipinigauti ir t. t.
Panašių dalykų patyriau ir anksčiau, kurdamas Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros duris, skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Paskelbus būsimo kūrinio kainą, užplūdo baisi feisbukinė ataka. Buvau kaltinamas plėšikavimu, pinigų plovimu, apeliuojama į sąžinę. Suskaičiavau apie 80 panašaus pobūdžio vertinimų. Ir suprantama. Paprastai, žmogaus vaizduotėje suvokiama durų kaina yra 200-300 eurų.
Telšių Katedros duris kūriau labai intensyviai dirbdamas trejus metus.
Persekiotojų spaudimas nesiliovė. Ir tik atidengus kūrinį, kritika baigėsi. Akivaizdžiai visiems tapo aiški darbo apimtis ir kokybė. Tai pranoko visų įsivaizdavimą apie kūrinį (duris). Nuo to laiko šis objektas tapo visuotinai lankomas ir visų telšiškių pasididžiavimu. Abejonių dėl per didelės jo kainos nebeliko. Juo labiau, kad kūrinio fundatorius buvo privatus asmuo, kuris pageidavo būti neįvardintas. Taigi, Telšiuose priekaištai ir kaltinimai buvo paneigti kūrinio atsiradimo faktu.
Anykščiuose, paskelbus kūrinio kainą, prasidėjo ir tebesitęsia panašūs kaltinimai, kurių be paties sukurto kūrinio fakto, paneigti neįmanoma, nes šis kūrinys niekada nebus sukurtas. Nenorėdamas likti apkaltintas troškimu neteisėtai pasipelnyti, esu priverstas motyvuoti tariamai per didelę kūrinio kainą (180 000,- eur.).
Norėčiau paaiškinti:
25% nuo šios kainos (ketvirtį sumos) sudaro mokesčiai valstybei.
Pusę visos sumos (50%) – išlaidos architektūriniam sprendimui, metalinių ir medinių durų, ant kurių bus tvirtinami reljefai, gaminimas, tvirtinimo mazgai ir konstrukcijos, spalvoto metalo reljefų liejiniai, jų apdirbimas ir tvirtinimas ant durų, kitos medžiagos, papildoma speciali įranga, transportavimas, montavimas ir t.t.
Autorinė dalis (atlygis autoriui), sudaro, geriausiu atveju 25 % – ketvirtį bendros sumos.
Autorinė dalis – tai autoriaus kūrybinė dalis, kurią sudaro – užduoties analizė, kūrinio scenarijaus sudarymas, maketų siužetų kūrimas derinant su užsakovu, reljefinių kompozicijų lipdymas iš minkštos medžiagos, jų gipsinių modelių paruošimas liejimui, viso kūrinio proceso organizavimas, visų vykdomų darbų kokybės autorinė priežiūra ir atsakomybė.
Kūrinio sukūrimo, pagaminimo ir sumontavimo trukmė būtų apie šešerius metus (Telšių kūrinio procesas truko 3 metus). Anykščių durys, lyginant su Telšių, – 2,5 karto didesnės.
25% autorinio atlygio sudarytų 45 000 Eur, kuriuos reikėtų dalinti iš 6 metų. Skaičiuojant visiem suprantama kalba, mėnesinis atlygis nesiektų Lietuvoj nustatyto vidutinio mėnesinio atlygio vidurkio, nors tai darbas didelės apimties ir reikalaujantis ypatingai aukštos meninės intelektinės kvalifikacijos. Turiu keturiasdešimties metų kūrybos patirtį ir esu sukūręs daug darbų viešose erdvėse.
Taigi, išvada – tokios vertės darbai nėra skirti nūdienos pramogai. Tokie darbai kuriami ateičiai – stovėsiantys ilgai, kuriais naudosis ateinančios kartos. Mes esame paveldėję iš praeities kartų statinius ir kitus kūrinius, kurie ir sudaro Valstybės istorinį ir kultūrinį paveldą. Visa tai, kuo mes dabar naudojamės ir džiaugiamės, visas mūsų paveldas, kad ir, pavyzdžiui, Anykščių Šv. Mato bažnyčia, kurią statė tuo laiku skurdžiai gyvenę mūsų seneliai ir proseneliai. Jie statė galvodami apie mus, nepriekaištaudami, kad per brangu. Jie nebuvo vienadienio mastymo.
Taigi, labai norėčiau patikinti, mieli žemiečiai, kad ketinimai buvo labai rimti. Deja, gyvename šia diena ir dar nesame pasiruošę kurti ateičiai.
Viliuosi Jūsų geranoriško supratimo, kad išvengsime kritinio šios buvusios „auksinių durų“ istorijos vertinimo.
Pagarbiai dailininkas
Romualdas INČIRAUSKAS
