Įstatymai toks daiktas, kuris reguliuoja viską, pasako, kas galima, o ko negalima. Būtent jie yra demokratinės visuomenės branduolys, įstatymai yra svarbiau už mūsų simpatijas, antipatijas, norus – jų nurodymai yra bendri visiems. Kitaip sakant, jie turėtų būti mūsų asmeninės laisvės garantas, apsaugoti mus nuo kaimynų, valdininkų ir pačios valstybės neteisėtų veiksmų.
Įstatymai toks daiktas, kuris reguliuoja viską, pasako, kas galima, o ko negalima. Būtent jie yra demokratinės visuomenės branduolys, įstatymai yra svarbiau už mūsų simpatijas, antipatijas, norus – jų nurodymai yra bendri visiems. Kitaip sakant, jie turėtų būti mūsų asmeninės laisvės garantas, apsaugoti mus nuo kaimynų, valdininkų ir pačios valstybės neteisėtų veiksmų.
O iš kur atsiranda įstatymai? Seimas, brangieji, priima. Žinot, ten jau beveik 20 metų sėdi 141 mūsų išrinktas žmogus ir priiminėja įstatymus. Kai pagalvoji, kraupu pasidaro – per tokį laiką kiek galima prikurti, padaryti? Tačiau iškyla natūralus klausimas, kiek tų įstatymų reikia ir kas yra įstatymas? „Įstatyme spraga, čia blogai, tuoj priimsime naują“ – ne kartą girdėjome. Ir priima, tačiau tai tampa pagrindine demokratijos problema. Įstatymai ima tarnauti ne visiems, o tik kai kuriems, jais galima užtvoti per galvą nepatinkantiems, sužlugdyti verslo priešus, įtvirtinti sau lengvatas ir vaidinti, kad pats prie to nė piršto neprikišai. Tokie yra žmonių kuriami įstatymai. Kyla klausimas, ar reikia jų laikytis? Reikia, jei suspėji sekti – kas vakar buvo nusikaltimas, šiandien gali pasirodyti gėris. Nepanašu, kad įstatymų kūrimo mašina dabar ims ir sustos, ji toliau kurs, tobulins, priiminės, atšaukinės.
Viena, ką matau Lietuvoje, kad įstatymų niekas rimtai nebevertina, tai tapo viena iš keistenybių šalyje, kurioje įprasta gyventi be įstatymų, o tiksliau ieškoma įstatymo, kuris pateisintų veiksmus. Blogiau tik tai, kad nebelieka jokių pastovių vertybių, imame įsivaizduoti, kad galime bet ką ir bet kaip pakeisti. Net ir sąžinę.
Nematau kito kelio kaip atsisukti į tuos dalykus, kuriems nėra įstatymų, Biblija sako „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo”. Kartais, pasirodo, geriau gyventi be įstatymų… Visa laimė, kad Seimas nėra visagalis, negali įsakyti mylėti ir būti kantriam.
